Arklių slėnis

02/01/2025

KAIP ATPAŽINTI ATSAKINGĄ JOJIMO MOKYKLĄ?

Renkantis jojimo pamoką, svarbu ne tik įvertinti savo norus ar galimybes, bet ir įsitikinti, kad pasirinkta mokykla rūpinasi arklių gerovę bei gerbia jų natūralius poreikius. Štai keli pagrindiniai kriterijai, padėsiantys jums suprasti, ar jojimo mokykla tikrai etiškai rūpinasi savo gyvūnais:

1. Arklio fizinė būklė

Sveikas arklys yra pagrindinis atsakingos jojimo mokyklos rodiklis. Atkreipkite dėmesį į:

– tinkamą kūno kondiciją: arklys neturi būti per liesas ar nutukęs. Šonkauliai turėtų būti juntami, bet nematomi, kailis – sveikas, blizgantis;

– tvarkingas kanopas ir švarą: kanopos turi būti reguliariai prižiūrimos, o pats arklys – švarus ir be sužeidimų;

– sveikatos ženklus: sveikas arklys elgiasi energingai, žvalgosi, uosto aplinką, bet nėra pernelyg nervingas ar agresyvus.

Pasitikrinkite, ar mokykla bendradarbiauja su veterinarais ir arklidžių priežiūros specialistais. Remiantis tyrimais, reguliari priežiūra sumažina arklių traumų tikimybę iki 40%.

2. Arklio elgesys pamokos metu

Kaip arklys elgiasi pamokos metu, gali daug atskleisti apie jo psichologinę būseną ir mokyklos požiūrį:

– natūralūs judesiai: jei arklys šlubuoja, vangiai juda arba, atvirkščiai, nuolat įsitempęs, tai gali rodyti pervargimą ar sveikatos problemas;

– ramus bendradarbiavimas: arklys noriai klauso komandų, nėra agresyvus ar pernelyg užsispyręs. Stresas (pvz., ausų atlenkimas, galvos kratymas) rodo, kad jis jaučiasi nesaugiai;

– pasipriešinimas: jei arklys sustoja, eina atgal, stoja piestu ar spardosi, tai yra ženklas, kad jam skauda, jis pavargęs arba nesupranta, ko iš jo reikalaujama.

Mokslininkai nustatė, kad pasipriešinimas dažniausiai kyla dėl netinkamos įrangos naudojimo ar per didelio darbo krūvio.

3. Trenerio elgesys

Treneris yra pamokos sėkmės ir etiškumo pagrindas. Ką reikėtų stebėti?

– Pagarba arkliui ir mokiniui: treneris turėtų paaiškinti užduotis kantriai ir aiškiai, be šūksnių ar prievartos.

– Teigiamas skatinimas: treneris turėtų skatinti mokinio ir arklio bendradarbiavimą, o ne prievartą. Stekas ar pavadžiai turėtų būti naudojami tik subtiliai ir atsakingai.

– Problemų sprendimas: jei arklys rodo nenorą dirbti, atsakingas treneris sustabdys pamoką ir patikrins, ar nėra fizinių ar psichologinių priežasčių.

– Inventoriaus patikrinimas: treneris turi užtikrinti, kad balnas, kamanos ar kita įranga nesukelia diskomforto arklio kūnui.

Mokyklos, kuriose skatinama prievarta arba ignoruojama arklio būsena, dažniausiai nepaiso gyvūnų gerovės standartų.

4. Kokie ženklai rodo, kad mokykla nesirūpina arklių gerove?

– Nuolat pavargę ar nenoriai judantys arkliai: tai ženklas, kad gyvūnai dirba per ilgai arba neturi pakankamai poilsio.

– Prievarta pamokų metu: jei pastebite, kad mokiniai skatinami naudoti stiprų spaudimą, steką ar trūkčiojimus už pavadžio, tai rodo neetišką praktiką.

– Arklidžių būklė: nepakankamai švarios ir erdvios arklidės arba izoliacijoje laikomi gyvūnai gali rodyti aplaidumą.

Rinkitės atsakingai! Pasidalinkite informacija su tais, kam ji gali būti aktuali.

31/12/2024

Maži veiksmai, dideli pokyčiai

Dar vieni metai Arklių slėnyje artėja prie pabaigos, o mes stabtelime, kad suprastume, kaip daug nuveikėme – kartu su jumis. Kiekvienas paaukotas euras, maišas pašaro ar nuoširdus palaikymo žodis yra Slėnio plaučiai, be kurių šis stebuklas negalėtų gyvuoti. Tai ne tik pagalba – tai gyvybė.

Jūsų dėka šiais metais pasikeitė dešimtys gyvenimų. Mūsų gyventojai, kurie kažkada buvo nepageidaujami, palikti ar pamiršti, dabar ramiai ganosi, bėgioja takais ir randa draugystę. Bet pokyčiai neapsiriboja tik gyvūnais – jie paliečia ir žmones. Tie, kurie savanoriauja ar lankosi Slėnyje, dažnai atranda daugiau, nei tikėjosi: naują gyvenimo prasmę, ramybę, kurią gali suteikti tik gamta, ir stiprybę, slypinčią paprastuose darbuose.

Pradedant Naujuosius metus, mūsų svajonės auga: norime įrengti daugiau gardų ir šėrimo vietų, išplėsti takų sistemą, kad kiekvienas gyventojas galėtų mėgautis judėjimo laisve. Norime, kad šis Slėnis taptų dar didesne užuovėja – gyvūnams, žmonėms, ir net pačioms mažiausioms, pažeidžiamiausioms sieloms.

Kiekvienas jūsų veiksmas – kad ir koks mažas jis atrodytų – yra nepakeičiamas. Nes būtent dėl jūsų šis Slėnis alsuoja, gyvuoja ir kuria stebuklus. Jei norite prisidėti prie šios kelionės, pradžiuginti mūsų gyventojus ar įkvėpti jų globėjus, visą informaciją rasite čia:

http://zirgugloba.lt/donations .

Naujiems metams artėjant linkime paprastų, bet prasmingų momentų – tokių, kurie keičia gyvenimus, net jei to iškart nepastebime. Dėkojame, kad esate su mumis. Dėkojame, kad leidžiate Slėniui gyventi.

Arklių slėnis tai reabilitacinė erdvė sužalotiems ir atstumtiems arkliams bei vidinės ramybės, žinių

23/12/2024

JAUKUMO, DŽIAUGSMO IR MAŽŲ STEBUKLŲ!!!

Šventinis slėnio Grinčas – kultūringas ir gerų manierų! Valentinas jūsų dovanų tikrai nevogs, bet tyliai viliasi, kad šią Kalėdų dvasią paversite gerumu ir atjauta – remdami slėnį, padėdami mums augti ir suteikti saugius namus dar daugiau arklių.

Tegu šios Kalėdos atneša jaukumo, džiaugsmo ir mažų stebuklų. Linkime, kad jūsų norai išsipildytų, širdyse atsirastų dar daugiau drąsos ir atjautos, o pasaulis taptų šviesesnis – gyvūnų kančiai neliks vietos, o pramogos taps sąmoningais pasirinkimais.

Su širdingiausiais linkėjimais – Valentinas ir Arklių slėnio komanda!

20/12/2024

ŽIAURUS ELGESYS SU LIETUVOS SUNKIŲJŲ KUMELIUKU

Valdyti arklį sukeliant jam baimę – vis dar plačiai naudojama metodika. Rezultatai paprastai greiti: įvaryti arkliui siaubą užtenka minutės, o kartais – ir mažiau. Ši metodika nereikalauja jokio intelekto, tiesiog pakanka po ranka turėti kažką, kas gali sukelti skausmą ir išgąstį. Svarbiausia, iš tokio stipraus gyvūno sutramdymo kylantis psichologinis pasitenkinimas ir savojo ego paglostymas greitai tampa psichologine priklausomybe, savotišku narkotiku: kaskart jauti malonumą, nes esi tariamai galingas, stiprus, „protingas“.

Stebint tokius atvejus ne kartą ir ne du, kyla mintis, kad toks kai kurių žmonių elgesys – nepataisomas. Tai tiesiog užkoduota DNR ir perduodama iš kartos į kartą…Šeimoje. Visuomenėje. Pastaruoju metu tokiu elgesiu nenustoja stebinti būtent Lietuvos sunkiųjų arklių „augintojai“, o dar didesnę nuostabą kelia tai, kad Lietuvos sunkiųjų arklių aeislės augintojų asociacija niekaip į tokius atvejus nereaguoja. Matyt, taikomoms metodikoms prijaučia…

Tai, kas vyksta šiame vaizdo įraše, yra tiesioginis, neginčytinas smurtas prieš kumeliuką. Kupinas pasididžiavimo ir noro parodyti savo prekę „žmogus“ ir persigandęs, nesuprantantis, kaip teisingai pasielgti ir už kokį veiksmą yra baudžiamas, kumeliukas. Virvė ant dantenų, smūgiai per kūną, tampymas. Visi šie žmogaus atliekami veiksmai gyvūnui kelia skausmą, stresą, baimę, paniką.

Galimos pasekmės? Jei spės užaugti, taps taip vadinamu „psichiniu“, su kuriuo niekas negali susitvarkyti be smurto. Jis nemokės kitaip elgtis su žmogumi ir niekada nesužinos, jog žmogus geba klausyti ir išgirsti, tapti komunikuojančiu ir suprantančiu partneriu…

Šio asmens TikTok paskyroje galima rasti ir jau suaugusių arklių vaizdo įrašų, kuriuose puikiai atsispindi visos ką tik išvardintos tokio žiauraus elgesio su gyvūnu pasekmės.

Labai dėkojame neabejingam žmogui, kuris ne tik pranešė apie šį atvejį mums, bet ir kreipėsi į Lietuvos policija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Belieka tik laukti ir tikėtis, jog abi institucijos nepabijos įvardinti ši atvejį kaip žiaurų elgesį su gyvūnu ir nepatingės surinkti tai pagrindžiančius faktus. Pagaliau priimtas teisingas sprendimas gyvūnų atžvilgiu pademonstruotų visuomenei, jog toks elgesys su arkliais Lietuvoje nebėra toleruojamas.

02/12/2024

PENKTOS KOJOS TOKSIŠKI SANTYKIAI IR AISTRA ASILAMS

Istorija, kurią papasakosime, – viena gražiausių ir įdomiausių Slėnio istorijų. Ji nutiko Penktai Kojai – prieš 5 metus į Slėnį atkeliavusiai pusiau paralyžiuotai kumelei.

Į Slėnį Penkta Koja atkeliavo labai silpna ir iškankinta. Jos laukė ilga reabilitacija ir intensyvus gydymas. Tuo metu Slėnyje atsirado naujokas Širmantas ir po kurio laiko buvo apgyvendintas kartu su Penkta Koja. Širmantas buvo drūtas kaimo arklys. Deja, atritai ir melonomos tuo metu jau nebeleido jam komfortiškai judėti. Tačiau tai nesutrukdė palenkti savo valion Penktą Koją. Ji tapo Širmantui gyvenimo prasme: jo noras būti kartu ir kontroliuoti kiekvieną kumelės žingsnį buvo toks stiprus, kad jų santykiai virto toksiškais. Širmantas griežtai reguliavo, su kuo Penkta Koja gali bendrauti, kur ir kada eiti, agresyviai gynė ją ne tik nuo kitų arklių, bet ir nuo žmonių. Priartėjus žmogui, jis demonstratyviai kirsdavo kelią ir tiesiog nustumdavo žmogų kuo toliau nuo Penktos Kojos, o jei nepakakdavo tokio įspėjimo, galėdavo ir dantis parodyti…

Tokie santykiai tęsėsi tol, kol į Slėnį atkeliavo asiliukas Valentinas. Jis tuo metu sirgo, turėjo rimtų problemų su oda ir kanopomis. Dėl šios priežasties pakliuvo į Slėnio „reanimacijos skyrių“, pas Penktą Koją ir Širmantą. Pastarasis, išvydęs savo teritorijoje naują padarą, instinktyviai neprileido prie jo savo „mylimosios“. Tačiau netikėtai nelauktai Penkta Koja ėmė ir parodė savo charakterį: pirmą kartą per jų su Širmantu bendrą gyvenimą aiškiai išreiškė norą, kad Valentinas būtų šalia jų mažojoje bandoje, ir už šį norą aršiai kovojo. Toks kumelės elgesys pasirodė labai keistas. Juk Valentinas ne tik vos siekia jai iki pilvo, bet apskritai yra visiškai kitos rūšies gyvūnas. Kuo jis taip sužavėjo Penktą Koja, buvo sunkiai suprantama… Penktai Kojai pavyko iškovoti Valentinui vietą šalia savęs, o kartu su Širmantu jie tapo išskirtine Slėnio trijule: pusiau paralyžiuota kumelė, artritinis kaimo vyrukas ir ligotas nušiuręs ilgaausis mini asilas.

Jie taip įprato būti trise, kad net išleisti iš „reanimacijos skyriaus“ ir integravęsi į bandą, vis tiek visur klajojo trise. Širmantas toliau aršiai reguliavo Penktos Kojos gyvenimą, tačiau šalia buvo jos atgaiva ir ištikimas partneris Valentinas.

Deja, viskas turi pabaigą. Dėl stipriai pablogėjusios būklės Širmantas turėjo atsisveikinti su Slėniu, o Penkta Koja… Labai keista, bet ji Širmanto visai neieškojo. Nors tiek laiko buvo kartu! Po Širmanto išėjimo Penktai Kojai tarsi atsivėrė antras kvėpavimas: jos fizinė būklė pagerėjo, ji tapo daug aktyvesnė, inicijuodavo bandoje žaidimus ir net panoro bendrauti su žmonėmis. Penkta Koja tiesiog pradėjo švytėti! Tad galime drąsiai teigti: toksiški santykiai egzistuoja ne tik tarp žmonių.

Per visus šiuo pokyčius Valentinas žengė su Penkta Koja „koja kojon“: visada būdavo šalia – kažkur po pilvu, bet šalia. Po kurio laiko Penkta Koja tapo nepriklausoma, savimi pasitikinčia kumele, o jos ištikimasis partneris Valentinas vis labiau ją paleisdavo: nebelakstė kaip prilipęs šalia, o tiesiog iš tolo užmesdavo akį, kaip jai sekasi, ką jį veikia, ir toliau ramiai užsiimdavo savo reikalais. Po kurio laiko dėl sveikatos Valentinas turėjo išsikraustyti į individualius apartamentus kitoje piemens pusėje. Šis pokytis nesukėlė didelių išgyvenimų nei jam, nei Penktai Kojai.

Tuo tarpu į Slėnį atvyko asilų šeimyna: Milius, Liuda ir Yara. Po kelių savaičių Penkta Koja pradėjo aktyviai prašytis įleidžiama į taką, kuriame apsigyveno ši trijulė. Iš pradžių ji pabūdavo vos kelias valandas, vėliau – pasilikdavo nakčiai ir tik ryte paprašydavo išleisti. Na o šiuo metu Penkta Koja tiesiog apsigyveno su asilais: nepalieka jų nė minutei, o pametusi iš akiračio ieško, jaudinasi. Slėnyje gyvena 39 arkliai, bet jie Penktos Kojos nedomina. Jai reikia tik asilų.

Kaip visa tai paaiškinti? Galime tik spėlioti ir interpretuoti, jog patyrusi ilgalaikį spaudimą iš Širmanto, atsiradus Valentinui, ji suprato, kad asilai yra labai ramūs, stabilūs, lėti. Galima sakyti, rado pas juos prieglobstį. Tad dabar instinktyviai renkasi ne arklių, o asilų draugiją.

26/11/2024

„PAKEISIU TAU ARKLIUKĄ, NES KAŽKAIP KEISTAI KOJAS STATO“: ARKLIŲ NEPRIEŽIŪRA DUBINGIŲ ŽIRGYNE

Žirgininkų pasaulyje Dubingių žirgynas garsėja šlove. Deja, šlovingas jis ne gražiuoju parku ar puikiomis nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Jau ne vienerius metus ši vieta garsėja kaip luošų gyvūnų išnaudojimo „fabrikas“. Daug kas apie tai žino, nes… buvo, matė, dalyvavo, jojo ar šiaip lankėsi.

Kaip ir daugeliu atveju, apmaudžiausia yra tai, kad žmonės skuba pranešti, ką matė, mums – siunčia medžiagą ir pasakojimus, bet visi bijo ir prašo neviešinti. Tokiais atvejais natūraliai kyla klausimas: ir ką dabar su visa šia informacija daryti? Perdavę mums informaciją pranešėjai jaučiasi atlikę savo pareigą ir švaria sąžine gyvena toliau. O kas iš tiesų įvyksta? Atsakomybė nusimetama, palengvėja, bet ji nugula ant mūsų pečių ir mūsų sąžinės.

Liūdna. Liūdna, kad Lietuvoje dažnas mato ir girdi, bet ramina save, kad taip turi būti. Kiti tiesiog užmerkia akis ir apsimeta, kad nemato. O gyvūnai tuo metu kenčia, tiksliau – yra kankinami. Jų priežiūra ir išlaikymas Dubingių žirgyne visada kėlė daug klausimų. Iš aptvaro pabėgęs ir važiuojamoje kelio dalyje besiblaškantis stirniukas čia – norma. Informuoti žirgyno darbuotojai tiesiog numoja ranka – „ne pirmas kartas“. Jojimo pamokėlių paslaugas teikiantys šlubi arkliai: vis žino ir toliau joja, visi mato ir niekas nieko nedaro. Juk treneris sako, kad tokia būklė, kokią matote vaizdo įraše, – tiesiog būdinga šiai veislei. Visai nesvarbu, kad ši būklė tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus ir sparčiai progresuoja…Kumelė meta svori, galūnė sukasi vis labiau. Į veterinarijos specialistų rekomendacijas ir patarimus neatsižvelgiama. Kai kumelės būklė jau tapo akivaizdi net visiškai nieko apie arklius nenutuokiančiam žmogui, pradėta kalbėti, kad gal jau laikas ją užmigdyti. O kol tas laikas ateis – jos pardavinėjimas jojimo pamokėlėms sėkmingai tęsiasi…

Dalinamės vaizdo įrašu iš Dubingių žirgyno. Kviečiame įsižiūrėti ir įsiklausyti. Ligoti ir luoši gyvūnai Dubingių žirgyne – tiesiog pramoga žmonėms. Taip bus tol, kol egzistuos paklausa, ir kol visi toliau stebės ir tylės. Kol galvos, kad tai – ne jų atsakomybė, kad tai turėtų atlikti kas nors kitas. Dabar tai – Lietuvos realybė.

O gyvūnai kenčia toliau.

17/11/2024

DŽIUGI ŽINIA – NEBELIKS RAITOSIOS POLICIJOS

Žmogui būti pareigūnu – nelengva, o arkliui būti pareigūnu – kančia.

Raitąją policja galima būtų pavadinti fiziškai neįgalių arklių „fabrikėliu“. Nebetinkamus tarnybai arklius jie parduoda aukcione. Jei pasektumėte, kokie arkliai ten parduodami, nerastumėte nė vieno sveiko…. Kodėl taip sakome? Išvardysime tik keletetą dalykų, toli gražu ne visus:

– prasta gyvūnų priežiūra: netinkams laikymas, netinkama mityba (iš savo patirties galime pasakyti: tai būdinga daugumai, jei ne visoms valstybinėms institucijoms, laikančioms gyvūnus);

– gyvenimo būdas, kurį priversti gyventi arkliai: laikomi ankštose garduose, dėl ko dažnai kenčia nuo dusulio; kiekvieną kartą prieš tarnybą jie vaikomi ant kordo, kad nuilstų ir ant jų galėtų joti nepatirę raiteliai; paskui kaskart transportuojami į tarnybos vietą, kiekvieną kartą – tai didžiulis stress gyvūnams ir panašiai;

– sveikatos problemos: skrandžio, skeleto ligos, artritai ir pan.;

– nestabili arklių psichika: toks „darbas“ arkliui – tiesus kelias į psichologines traumas ir jų pasekmes.

Todėl mes viešai norime išreikšti džiaugsmą, kad mūsų valstybė atsikrato šios praktikos, vykusios už mokesčių mokėtojų pinigus ir kėlusios arkliams vien tik kančią. Tai išties džiugi žinia visiems, neabejingiems gyvūnų gerovei.

Tačiau šis džiugesys nėra absoliutus, o su liūdesio šešėliu: užuot garantavusi tarnybai nebetinkamiems arkliams bent jau orią „pensiją“ bei pasirūpinusi jų tolesniu gyvenimu saugioje ir ramioje vietoje, valstybė juos parduoda aukciono būdu. Tai, kaip atrodo šie arkliai – išliesėje ir nesveikais sąnariais – leidžia numatyti jų ateitį: turi įvykti koks nors stebuklas, kad jie neatsidurtų mėsininkų rankose. Taigi, realybė liūdna: nuvarytus arklius nušauna. Dėkuidie, daugiau mūsų valstybės policijoje neįgalūs arkliai nebebus „gaminami“.

23/10/2024

SLĖNIO NAUJOKAI LIUDA, MILIUS IR YARA

Nors atrodo, kad paskutiniu metu mums tenka vieni atsisveikinimai, bet pasitaiko ir pasisveikinimų – Slėnis vis atveria duris naujokams.

Šiandien norime jus supažindinti su naujais Slėnio gyventojais ir papasakoti šiek tiek apie jų rūšį.

Taigi, susipažinkite – ketverių Liuda, penkerių Milius ir pusantrų metų Yara, asilai.

Ši trijulė į Slėnį atkeliavo kaip skyrybų pasekmė. Atvejai, kai tenka priimti gyvūnus, nes žmonės skiriasi, mums nėra naujiena. Po skyrybų gyvūnai tampa nebepatogūs ir nebereikalingi arba, likę su vienu iš sutuoktinių, tampa jam/jai nebepakeliama finansine našta. Taip nutiko ir šios šeimynos atveju.

Neleisime sau teisti ar smerkti. Gyvenime visko būna. Tiesiog papasakosime apie pačius ilgaausius ir tai, ką žinome apie jų rūšies ypatumus.

Visi trys asilai nepasižymi geru svoriu. Tai nedidėlė bėda Miliaus ir Yaros atveju. Kadangi jūsų visų dėka Slėnyje netrūksta maisto, tikimės, kad jie greitai priaugs reikiamų kilogramų. Tačiau Liudos išliesėjimas kelia nerimą: perbraukus ranka gali justi kiekvieną jos kauliuką, o pažiūrėjus iš šono visas skeletas puikiai matomas, tai nėra normalu. Rugsėjo mėnesį ji patyrė persileidimą, kai kur ant odos turi įtartinas ataugas, taip pat ir ant kanopų kapsulių. Visų trijų asilų kanopos stipriai peraugusios ir deformuotos. Iš jų ilgio galime įtarti, kad jos nebuvo tvarkytos apie pusmetį ar ilgiau. Pas Milių ir Liudą yra varlių puviniai. Visų dantys niekad nebuvo tvarkyti, bet užtat atvažiavo nukirminti.

Na o didžiausia bėda yra ta, kad jie visiškai nėra pratę prie kantarų ar virvių. Tik pamatę ką nors rankose, paniškai bijo ir bėga. Prieiti prie jų yra sudėtinga, dar sudėtingiau – apžiūrėti nekeliant streso ir baimės. Tai apsunkina veterinarinę apžiūrą.

Pasiūlius jiems druskos, pirmas 5 val. Slėnije jie praleido tiesiog tarpusavyje dėl jos kovodami.

Kaip visada, suteiksime viską, kas būtina jų priežiūrai ir gydymui. Miliaus laukia kastracija, Liūdos – gydymas, Yaros – naujos pažintys ir atradimai.

Verta paminėti, nes to dar niekad nebuvo nutikę mūsų gyvavimo istorijoje, jog šį kartą buvę savininkai iškart sutiko padengti kastracijos ir perkėlimo išlaidas. Tai mums labai palengvina gyvenimą.

O dabar – apie asilų realijas Lietuvoje. Vis labiau plinta mada pirkti asilus, visiškai nieko apie juos nežinant ir nesuprantant. Priežastys įvairios: „kažkas naujo“, „kitaip nei pas visus“, „jie sargesni už šunis“, „kergsiu su kumele ir pardavinėsiu mulus“, „asilams nereikia tiek priežiūros, kiek arkliams“, „jie man labai gražūs“. Visos išvardintos ir daugelis panašių priežasčių – tiesus asilų kelias į antrą klasifikacijos „gyvūnai, kuriems mažiausiai pasisekė gyvenant šalia žmogaus“ vietą.

Tad norime supažindinti jus su kai kuriais faktais apie asilus, į kuriuos būtina atsižvelgti ir įsivertinti prieš priimant sprendimą įsigyti asilą.

Asilai gali gyventi iki 40 ir daugiau metų. Tai yra įsipareigojimas ir atsakomybė praktiškai pusei žmogaus gyvenimo.

Asilų ir arklių mityba stipriai skiriasi. Asilai kilę iš sausringų, mažai maisto turinčių regionų. Jų virškinimo sistema yra pritaikyta apdoroti mažai kaloringą, šiurkščią augmeniją. Todėl jiems reikalinga daug lėtesnė ir mažiau kalorijų turinti mityba nei arkliams. Per daug maisto ar per daug kaloringas maistas gali greitai sukelti nutukimą ir laminitą, o tai yra rimta liga, į kurią asilai daug labiau linkę. Tad ganyklos, pievos ir neribota žolė, duona, morkos, obuoliai, avižos ir pan. – tiesus ir trumpas kelias į labai rimtas ligas. Dėl tos pačios priežasties jiems būtina tvarkyti dantis dažniau nei arkliams.

Kitaip nei arkliai, kurie iškart panikuoja, asilai yra linkę sustoti ir įvertinti situaciją. Jie daug atsargesni ir tada, kai nėra dėl ko nors tikri, tiesiog sustingsta. Žmonės tai interpretuoja kaip užsispyrimą. Dėl šios priežasties mokyti asilus sudėtingiau nei arklius.

Asilams būtina tvarkyti kanopas taip pat, kaip arkliams, o gyvenant Lietuvoje – ir dar dažniau. Kadangi jų kanopos yra labiau pritaikytos prie sauso ir kieto grunto, tokio kaip akmenys, jų kanopos ypač kenčia nuo minkšto ir drėgno grunto.

Kaip ir bet kuriam gyvūnui, asilams yra būtina laižomoji druska kaip mineralų šaltinis.

Kitaip nei arkliai, asilai neturi tokio vešlaus kailio, tad jie ypač jautrūs drėgmei, šaltam vėjui ir šalčiui.

Kitaip nei arkliai, asilai yra labiau šeimos gyvūnai nei bandos. Jie yra labiau linkę kurti šeimines grupeles. Tad jiems į kompaniją būtinas gentainis. Būtent gentainis.

Iš prigimties jie nėra sarginiai šunys. Jie yra gyvūnai–aukos. Tad pirkti juos, nes prisižiūrėjai YouTube filmukų ar prisiklausei kažkieno istorijų ir nusprendei, kad asilai yra geriau nei sarginis šuo, yra mažų mažiausiai kvaila. Asilai, gyvenantys stepėse ar Argentinos pampose, dažnai veisiami ir atrenkami atsižvelgiant į agresijos charakteristikas. Tačiau nei Lietuvoje, nei apskritai Europoje tokių asilų nėra ir niekada nebuvo.

O jau pirkti asilą tam, kad veistum mulus, yra tiesiog pasityčiojimas iš gyvūnų. Mulai yra hibridiniai gyvūnai, kurie iš prigimties būna sterilūs, nes tai nenatūralus dviejų skirtingų rūšių, kurių net chromosomų skaičius yra skirtingas, vaisius.

Taigi, Lietuvoje asilai, kaip ir poniukai, dažnai kenčia dėl žmogaus atsakomybės, empatijos ir žinių stokos.

Ši trijulė atvira globos pasiūlymams. Tad jei jūs ar jūsų įmonė nori prisidėti prie jų gerovės, neįdedant didelių pastangų, pasidomėkite projektu „Globok mane“, informaciją apie kurį rasite komentare.

Paremti naują Liudos, Miliaus ir Yaros gyvenimą galite aukodami Žirgų globos asociacijai, LT13 7300 0101 0218 2823 (sąskaitos numerį įdedame atskira eilute komentare, kad būtų lengviau kopijuoti) arba per Paypal, Paysera, visą informaciją rasite komentaruose. Mokėjimo paskirtis: PARAMA.

20/10/2024

DEBESĖLIS MAJA IŠSKRIDO

Ar teko kada liesti debesėlį? Tokį, kurio kailis kaip pliušinio žaisliuko. Minkštas, švelnus, gilus. Kai pirštai skęsta šilumoje. Debesėlį, kurio kvapas primena ankstyvo rudens rūko kvapą?

Ar teko pažvelgti jam į akis? Dideliais, apvalias, rudas – kaip dvi sagutės, kurias kiekviena močiutė turėjo savo siuvimo dėžutėje.

Ar esate girdėję tylų debesėlio kvėpavimą – lengvą kaip šiltas vasaros vėjelis?

Ar teko liesti debesėlio ausytes – mažutes kaip obels lapeliai?

Visi Slėnio lankytojai turėjo tokią nuostabią galimybę – susipažinti su Maja, kurią praminėme Debesėliu dėl jos švelnumo, šilumos, nuolankumo ir saldumo žmogui. Širma miniatiūrinė poniukė tik atvykusi užpildė Slėnio ir Diedulio gyvenimą šiluma.

Maja atvyko sunkios būklės. Labai pažengęs laminitas, metabolinis sutrikimas nuo pat pradžių nedavė daug vilčių. Maja daug gulėdavo, negalėjo vaikščioti dėl ilgus metus besitęsusių pasikartojančių kanopų uždegimų. Nebuvome tikri, ar mums pavyks kaip nors jai padėti. Tačiau pamažu, vedama didžiulio noro gyventi, Maja vėl pradėjo vaikščioti, o vėliau – ir lakstyti. Ji tapo savotiška Slėnio lakštingala, iš kurios elgesio buvo galima sužinoti apie pavasario pradžią. Tada Maja pradėdavo lakstyti, užvesdama visą bandą.

Ji buvo pati mieliausia. Debesėlis su batukais.

Ir vis dėlto liga paėmė viršų. Net ir nuostabiausi debesėliai išskrenda, palikdami vietą kitiems. Uždegimai pradėjo kartotis vis dažniau ir užtrukdavo vis ilgiau, tad buvo priimtas sprendimas Mają paleisti, kol ji vis dar gali vaikščioti.

Esame be galo dėkingi, kad Debesėlis skrajojo tarp mūsų beveik dvejus metus. Prisiminimai apie ją liks su mumis visada.

14/10/2024

KUMELĖ CLAUDIA IEŠKO NAUJŲ NAMŲ

Dalinamės žinia apie naujų namų ieškančią kumelę Claudia–Cardinale.

KILMĖS, CHARAKTERIO IR GYVENSENOS YPATYBĖS

21-erių Claudia–Cardinale yra Latvijos šiltakraujų veislės, turinti latvišką pasą, registruota Lietuvoje. Claudia įpratusi gyventi bandoje, yra viena vedančiųjų kumelių. Neturi jokių psichologinių sutrikimų, tik, kaip ir visi arkliai, mėgsta būti gentainių kompanijoje, dėl ko vienai gyventi nebūtų smagu. Claudia labai meili žmogui, gerai sutaria su kitais žirgais. Žino savo vardą ir moka duoti bučkį už skanuką.

Vasaras Claudia įpratusi leisti ganyklose, žiemomis naktis leisdavo arklidėje, o dienas – levadoje, tačiau dėl alergijos dulkėms jai geriausia visus metus leisti gryname ore.

Pastaruosius ketverius metus buvo jojama tik labai lengvai, vaikų, iki tol profesionaliai sportavo. Kinkoma nebuvo .

SVEIKATOS BŪKLĖ

Turi alergiją dulkėms, bet per pastaruosius ketverius metus nėra atkritusi. Taip pat per šį laikotarpį nėra turėjusi traumų, nesirgo. Kraujo tyrimai nebuvo atliekami, nes nebūta tam reikalo. Kanopos tvarkomos reguliariai, dantys sutvarkyti prieš porą metų, nukirminimas darytas du kartus per metus, reguliariai vakcinuojama nuo stabligės. Kaustoma nebuvo.

DOVANOJIMO SĄLYGOS

Kumelė dovanojama tik atsakingam laikytojui. Be atlygio, tačiau su dovanojimo sutartimi.

Visais klausimais dėl Claudios kreiptis į Digną tel. +37063928274.

08/10/2024

PRAŠOME PRISIDĖTI PRIE ŽAIBO IR PUPOS ATEITIES BE SKAUSMO

Viena principinių mūsų veiklos nuostatų – neišpirkinėti arklių bei neskatinti išpirkinėjimo. Tai niekad nesprendžia problemos iš esmės, tik duoda galimybę tiems, kurie gyvūnų neprižiūri ir su jais žiauriai elgiasi, „gaminti“ vieną bėdulį po kito.

Tačiau pastaruoju metu susiduriame praktiškai su beviltiška situacija: mėginimai spręsti nepriežiūros ar žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus tapo vieno kario mūšio lauku. Tad kai mus pasiekė skelbimas apie parduodamus poniukus, vos pažvelgus į nuotraukas suspaudė širdį… Suvokdami, kaip ilgai jie gyvena kančiose ir kad dar ilgai taip gyvens, jei liks pas pardavėjus, ir atsižvelgdami į tai, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tokių atvejų NIEKADA netraktuoja kaip ilgalaikės nepriežiūros, nusprendėme šį kartą nusižengti savo principams ir kuo greičiau šias gyvas būtybes išpirkti…

Žinote, kokių veiksmų imasi VMVT tokiais atvejais kaip šių poniukų? Savininkas įpareigojamas per 15 dienų pašalinti pažeidimą, t. y. sutvarkyti kanopas. Ir viskas. O juk tokio ilgio kanopos byloja apie ILGALAIKĘ NEPRIEŽIŪRĄ. Įprastai arklio kanopa paauga apie 1cm per mėnesį, poniuko – 0,8 cm. Augimo greitis gali būti nulemtas daugybės įvairiausių faktorių, bet jų įtaka nėra žymi. Šios poniukės kanopos ilgis – 30cm (nuotraukos komentaruose)! Matematika čia paprasta: jos kanopos nebuvo tvarkytos ištisus 37 mėnesius! Tai ne mėnuo, ne du, ne trys ir ne keturi… Tai turėtų suprasti kiekvienas VMVT inspektorius, vos užmetęs akį, ir būtinai atsižvelgti, nes tai yra ILGALAIKĖ NEPRIEŽIŪRA IR NETGI ŽIAURUS ELGESYS SU GYVŪNU.

Štai keletas dalykų, kuriuos gali patirti poniukas dėl tokių per ilgų kanopų:

1. Judėjimo problemos. Ilgos kanopos trukdo natūraliam žingsniavimui, todėl poniukas gali pradėti keistai vaikščioti, trūkčioti arba net vilkti kojas. Dėl to atsiranda papildomas stresas sąnariams ir raumenims.

2. Skausmas. Dėl netinkamos eisenos gali kilti skausmas sąnariuose, sausgyslėse ir raumenyse. Tai gali sukelti ilgalaikes sveikatos problemas, tokias kaip sąnarių uždegimas (artritas) ar raumenų įtampa.

3. Balanso praradimas. Poniukas gali patirti sunkumų išlaikant balansą, ypač ant nelygaus paviršiaus. Tai padidina kritimų ar traumų riziką.

4. Kraujotakos sutrikimai. Kanopose esanti kraujotaka gali būti sutrikdyta dėl per didelio spaudimo. Tai gali paveikti kanopos audinius ir sukelti uždegimus.

5. Kanopų deformacijos. Ilgos kanopos gali pradėti deformuotis, o tai gali dar labiau pabloginti situaciją. Kanopos gali pradėti skilti arba tapti netaisyklingos formos, todėl joms bus sunkiau atlaikyti poniuko svorį.

Žvelgiant į tokį skelbimą, apima visiška neviltis, demotyvacija ir pyktis. Kai esi vienas lauke karys ir nėra institucijos, iš kurios turėtum gauti kompetetingą pagalbą, belieka tik nusispjauti į savo principus, kad išgelbėtum ar bent jau nutrauktum ilagalaikes kančias gyvų būtybių, kuriais naudojamasi kaip daiktais.

Šios gyvos būtybės – naujokai Žaibas ir Pupa. Jie buvo pirkti anūkams, kergti ir tiesiog neprižiūrėti. Žaibui pasisekė daug labiau nei Pupai: po reabilitaijos ir gydymo jam viskas bus gerai.

O Pupa kankinasi. Kiekvienas galime įsivaizduoti jausmą, kurį patirtume 37 mėnesius vaikščiodami su klumpėmis ir neturėdami galimybės jų nusiimti ir apsikirpti nagus…
Pamėginkite įsivaizduoti.

Šiandien nesame tikri, ar Pupai pavyks padėti. Rytoj jos laukia diagnostika, po kurios paaiškės bėdulės likimas. Apie visus diagnostikos rezultatus jus informuosime.

PADĖKITE MUMS PADĖTI ŽAIBUI IR PUPAI. Atetis be skausmo kainuoja. Finansine prasme – irgi. Tad labai prašome prisidėti prie Žaibo ir Pupos diagnostikos, reabilitacijos ir veterinarinių išlaidų. Visi kartu galime jiems padėti.

Padėti Žaibui ir Pupai galite čia: Žirgų globos asociacija, LT13 7300 0101 0218 2823 (sąskaitos numerį įdedame atskira eilute komentare, kad būtų lengviau kopijuoti) arba per Paypal, Paysera, visą informaciją rasite komentaruose. Mokėjimo paskirtis: PARAMA.

07/10/2024

Kai su gyvūnais netinkamai elgiasi pavieniai žmonės, būna pikta ir apmaudu, bet supranti, kad priežasčių gali būti daugybė: ne-išmanymas, ne-žinojimas, ne-galvojimas, ne-atjautimas. Daug visokių NE, kurie, deja, vis dar karaliauja mūsų visuomenėje. Kartais išplaukia į paviršių biblinė frazė „atleisk jiems, jie nežino, ką daro“…

O štai įvairaus plauko institucijos šituo pasiteisinti negali. Jie turi žinoti, ką daro. Kokį renkasi įvaizdį, kaip save reprezentuoja, kaip reklamuoja, kaip bando pritraukti auditoriją. Dažnai prie to dirba nemažos komandos ir leidžiami nemenki pinigai. Tad kaip paaiškinti, kai save bandai reprezentuoti per gyvūnų išnaudojimą ir žiaurų elgesį su jais, tiesiog nežinome. Esame, taip sakant, be amo.

Vaizdo klipe vėl ta pati situacija, apie kurią rašėme prieš kelias dienas: ant mažo poniuko joja didelis žmogus. Nebekartosime, kokios galimos to pasekmės. Paskaitykite mūsų spalio 4 d. įraše. Tik šįsyk jojimas ant ponio ir asiliuko reprezentuoja Pakruojo dvarą, kuris turėtų būti kultūros puoselėjimo ir sklaidos vieta. Matyt, jei kokia nors kultūra ten ir puoselėjama, tai tikrai ne elgesio su gyvūnais…

Reklaminis vaizdo klipas rastas Pakruojo dvaras puslapyje: https://www.facebook.com/share/r/MiZJrQMrwWyjLSKQ/ .

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba