24/11/2024
26 dalis . TRUMPALAIKĖ IŠVYKA .
XXI amžiuje manau nieko nenustebinsime , jei pasakysime , kad ruošiatės į kelionę ....
O kelionių yra įvairių : poilsinių , dalykinių , pramoginių ir panašiai ....
Daugelis grįžę iš kelionių , į socialinius tinklus keliasi kelionėje padarytas fotografijas , viešai dalinasi įspūdžiais su draugais , kiti grįžę iš kelionių , ramiai toliau gyvena savo gyvenimą be viešų publikacijų ....
.... ir tai atrodo natūralus dalykas , gyvenant šioje laiko terpėje ....
.... ar keliauja žmonės turintys veislynus .... nenoromis iškils visiems klausimas : kokios kelionės gali būti veislyno atstovams , kai gyveni tarp katinų ?
.... už kitus mes neatsakysime , bet pateiksime vieną savo gyvenimo versiją ....
.... kelionių pasitaiko , nepasakyčiau , kad dažnai , bet .... tai labiau gal pavadinčiau dalykinėmis komandiruotėmis , nei poilsinėmis kelionėmis ir jos mažiau yra anonsuojamos net artimiausiems pažįstamiems ....
.... neanonsavome ir mes šios savo kelionės , kurios įspūdžius jūs netrukus skaitysite ....
--------------------------------------------------------------------------
Kelionės automobiliu manau yra truputį sudėtingesnės , nei kelionės lėktuvu , traukiniu , autobusu ar laivu ....
.... kai pats žinai , kad tau teks sėdėti už automobilio vairo ir žiūrėdamas į žemėlapį matai savo tikslo tašką , kuris nuo tavęs nutolęs per pusantro tūkstančio kilometrų , pradedi mąstyti ne tik apie tai , kaip šį tikslą pasiekti , bet ir kaip grįžti reikės atgal , tuo labiau , kad tu į vieną pusę važiuosi vienas , o atgal grįši jau kompanijoje .... su kuria tu turėsi važiuodamas bendrauti , pervargusiomis akimis žiūrėsi į kelią , rūpinsiesi jų saugumu ....
.... darbe vadovybė jau prieš keletą mėnesių informuota , kad man bus reikalingos atostogų dienos , bet dar tiksliai negaliu pasakyti , kurios būtent datos mane domina , o pasakysiu likus mėnesiui iki pageidaujamų datų ....
.... darbovietės atstovai į tai reagavo geranoriškai , bet gavau ne vieną klausimą : kur čia susiruošei , vėl katininiai reikalai ?
.... atsakydavau plačia šypsena , be komentarų .... todėl buvo sutarta , kad laisvas dienas gausiu pagal pageidavimą .... už ką aš jiems labai dėkingas ....
.... kelionės , kelionės , kelionės ....
.... kelionės tikslas aiškus , bet nuo visų slepiamas ....
.... žemėlapis išstudijuotas , automobilio navigacija paruošta , orų prognozė ateinančiai savaitei stebima , kas dieną ir kaip dažniausiai būna : sinoptikai pietinėje Europos dalyje pranašauja blogus orus ....
.... škvalai , liūtys ....
.... ramiai atsisėdus ir sudėliojus visus ,, UŽ ir PRIEŠ ‘‘ , nuspręsta išvykti rytoj vakare , nes taip lengviau bus įveikti Lenkijos sostinės vakaro automobilių kamščius , bet .... gyvenimas įvedė savo korekcijas ....
.... šiek tiek po pietų , linksmai supypsėjo automobilio signalizacija .... automobilis tarsi signalizavo , kad jis pasiruošęs ir ....
.... šypsojosi rugsėjo mėnesio saulė , automobilis riedėjo Lietuvos – Lenkijos pasienio pusėn ....
.... degalų pasipildymas pasienyje ir ..... iki pasimatymo Lietuva ....
.... pavargusi rudeninė saulė pamažu pradėjo slėptis už horizonto , kol pagaliau pradėjo karaliauti jos didenybė Tamsa , kurios skraistę pjovė automobilio žibintai ....
.... dvi žmogaus akys atidžiai stebėjo kelią , o automobilis , linksmai burgzdamas , lenktyniavo su vakaro vėju ....
.... štai ir Lenkijos sostinė per kurią tuoj reikės pervažiuoti , štai ir vakaro automobilių pikas , apie kuri jau ne vienas žino iš savo patirties ar kitų pasakojimų ir ne vienas manau , kuris tai išbandė savo kailiu , patars kitiems šio reiškinio geriau išvengti ....
.... porą valandų lėtai slenkantis laikas vakaro Varšuvos kamštyje pagaliau pasibaigė ir po truputį pradėjo laisvėti kelias , kurį reikėjo įveikti , kompensuojant prarastą laiką automobilių spūstyse ....
.... truputį žemiau paspaustas akseleratoriaus pedalas iššaukė automobilio šypseną ir padidino vėjo nepasitenkinimą ....
.... vairavimas naktį kelia savo sunkumus nežiūrint kokiu oru vyksta kelionė ....
.... ypač tai atsiliepia akims , kurias nuolat ,, pjauna “ iš priekio atvažiuojančių automobilių šviesos , o taip pat vairavimo nuovargis , kai jau už vairo sėdi ne vieną valandą ....
.... spidometro skaičiai rodė jau nuvažiuotus 960 kilometrų , laikrodžio rodyklė artinosi prie 1 valandos nakties ir smegenų centras atsakantis už saugumą , vis garsiau primindavo apie tai , kad jau laikas poilsiui ....
.... automobilių aikštelėje pasienyje su Vokietija , automobilio galinė sėdynė , su nedidele pagalvėle ir rudenine striuke vietoj antklodės , tą naktį atstojo man viešbučio lovą ....
.... dėliodamas rytdienos mintis , aš nugrimzdau į sapną ....
.... kokį ten sapną , kai šalia zuja automobiliai .... greičiau į kažkokią komą , kai pusę kūno ilsisi , o kita niekaip to negali padaryti ....
.... sunkiai praplėšiau akių vokus , ne nuo to , kad kažkas staiga pažadino , bet nuo to , kad kūną krėtė drebulys nuo šalčio , nes tą naktį temperatūra mano ,, poilsio vietoje “ už automobilio lango buvo vos +8 laipsniai šilumos ....
.... gurkšis šaltos kavos , vandeniu sudrėkintas veidas , pasuktas dešinėn automobilio užvedimo raktelis , pradėjo naują kelionės dieną ....
.... linksmai vėl suburzgė dar nespėjęs pilnai atvėsti automobilio variklis ir ....
.... labas rytas Vokietija , kuri mane pasitiko gana neįprastai ir pakankamai iškilmingai ....
.... Vokietijos pareigūnai sustatę greičio ribojimus ir pasidabinę automatiniais ginklais galimai vykdę emigrantų kontrolę , mano automobiliuką palydėjo žvilgsniais tarsi atiduodami pagarbą ant automobilio durų katytės LILITH nuotraukai , kuri gyvendama Lietuvoje , tą rytą bent nuotraukos pavidalu grįžo į savo gimtą šalį iš kurios ji kilusi , į Vokietiją ....
.... ne veltui yra sakoma , kas neišbandė savo automobilio Vokietijos greitkeliuose , tas nežino kokie čia vaikšto kiekiai adrenalino .... bet apie tai gal patylėsiu ....
.... keitėsi vaizdai , keitėsi nukreipiamieji užrašai : į Berlyną , Magdeburgą , Hanoverį .... automobilis vis tolo nuo Lietuvos ....
.... Vokietijos vidurys , vidurdienis , saulutė šviečia , bet nešildo ( + 10 ) , nedidelis miestas apsuktas kalnų , MINDENAS pasitiko mane tarsi seną pažįstamą , o kodėl gi ne ? .... kai prieš 8 metus čia teko būti tuo pačiu tikslu ....
.... penktadienis , darbo savaitės pabaiga , bet visur linksmi veidai ....
.... pasukus į nedidelę gatvelę , spindinčia ramybe ir jaukumu , mane pasitiko jau pažįstamas , didžiulis vokiško stiliaus namas su nuostabiomis katinų statulėlėmis prie įėjimo , kurios tarsi šypsojosi ir sveikinosi su manimi , kurios tarsi žinojo , ko aš čia atvykau ....
.... atvertos namo durys ir prieškambaryje , ant katinams skirtos drąskyklės sėdėjusi raštuota asmenybė mane pasitiko gana įtariai ....
.... paklausus šeimininkės ar tai .... ir gavus teigiamą atsakymą , mūsų mažoji raštuota stebėtoja staiga pašiaušė uodegą ir dingo kambarių labirintuose .... pastebėjus mažosios išdykėlės tokius veiksmus mano ir šeimininkės veidai pasipuošė plačiomis šypsenomis ....
.... dokumentų formalumų pildymas , sutarčių pasirašymas ....
.... į kambarį , kuriame aš tą minutę sėdėjau , atkeliavo du transportavimo krepšeliai .... ir jie buvo padėti tolėliau vienas nuo kito ....
.... o mane , iš dviejų kelionei skirtų krepšių , stebėjo keturios akys smalsios akys ....
.... krepšeliuose sėdėjo katytė ir katinukas , kurie kartas nuo karto reiškė savo nepasitenkinimą šia krepšių laikina nelaisve ....
.... mažyliai augo atskirai , jie skirtingų vadų , tą dieną jie pirmą kartą pamatė ne tik mane , jie pirmą kartą pamatė vienas kitą ....
.... raštuota porelė tada nežinojo , kad tai paskutinės minutės jų gimtajame veislyne ....
.... atsinešus mažylius krepšeliuose prie automobilio , ant automobilio durelių besipuikuojanti katytės LILITH nuotrauka tarsi drąsino mažuosius sakydama , nebijokite , važiuosite ten , kur aš gyvenu ir niekas jūsų neskriaus .... aš jus saugosiu , mylėsiu ....
.... iš krepšelių mažyliai perkelti į didelius ,, parodoms skirtus boksus “ , kuriuose indeliai su maistu , vandeniu , tualeto dėžute ir žinoma minkštais gultais ....
.... atsisveikinimas su veislyno savininke , su jos žvilgsniu į savo išaugintus mažylius ir pasakyta fraze , kad aš žinau , kad jiems pas jus bus gerai , nuleistomis akimis žiūrint į jos kažkada išaugintos katytės LILITH nuotrauką ant automobilio ....
.... kelionė į Vokietiją baigėsi , prasidėjo kelionė .... atgal į Lietuvą ....
.... automobilis važiuodamas nedidelio Vokietijos miesto gatvėmis sulaukė nemažai žmonių dėmesio ir kodėl gi ne ?
.... juk mažai kam matytas užrašas DALRO TABBI po nuostabios katytės LILITH nuotrauka kėlė žmonių susidomėjimą ....
.... o katytės LILITH atvaizdas tarsi visiems kalbėjo :
žiūrėkite , tai aš , ta pati maža katytė , aš čia gimiau , aš važiuoju savo gimtojo miesto gatvėmis ,tai mano gimtinė , aš čia trumpam pas jus grįžau ....
.... bet žmonės katytės nuotraukos negirdėjo ,.... o gal ją girdėjo jų sielos ? ....
.... automobilis išsilaisvinęs iš nedidelio vingiuoto kelio , tarsi atsikvėpė įvažiuodamas į jau žinomą greitkelį ....
.... paspaustas akseleratoriau pedalas ....
.... automobilis džiaugėsi laisvės vėju , tarsi žinodamas , kad greitai jis vėl turės judėti vėžlio greičiu penktadienio pavakarės Hanoverio , Magdeburgo ir Berlyno apvažiavimų kamščiuose ....
.... mažieji reiškė nepasitenkinimą , kartas nuo karto piktai sumiauksėdami ....
.... bet kelionės nuovargis ir automobilio supimas pas mažuosius į svečius atsiuntė vaikystės sapnus ....
.... Berlyno apvažiavimo prieigose prasidėjo ,, linksmoji dalis “ – sinoptikų pranašautas ,, geras oras “ ....
.... prisipažinsiu , bet važiavimas greitkelyje esant gūsingam vėjui ir ,, akvariumo rėžimu “, kai dirbant valytuvas maksimaliu greičiu priekyje matai tik automobilio žibintus , o spidometro rodyklė stengiasi išlaikyti greitkelio rėžimą , situaciją pavadinčiau varginančia ....
.... bet kažkur galvoje kuždėjo viltis , kad tas lietus ir vėjas kažkada turi baigtis ....
.... automobilis riedėjo ir riedėjo , prasidėjo sutemos , lietus ir vėjas nesiliovė , ypatingai vėjas , kurio šoniniai gūsiai dar labiau stiprėjo ir jį labai jautė automobilis ....
.... virš 400 šimtų kilometrų ,, vėjo ir lietaus rėžimu “ kelionė Vokietija ėjo į pabaigą ....
.... o tai be galo vargino ....
.... Lenkija pasitiko niekuo nepasikeitusia situacija .... vėjas , lietus .... trumpas sustojimas .... pailsėsiu pusvalandį , kur ?
Ogi čia pat kur sėdėjau vairuodamas , galvą atrėmęs į automobilio stiklą ....
.... bet poilsis atrodo toks , nors trumpas ,bet efektyvus , nes bent trumpas akių poilsis suteikia naujų jėgų , o bokse sėdinčios vienos damutės išreiškiamas nepasitenkinimas , priverčia kelione tęsti toliau ....
.... kas 200 km trumpi sustojimai , akims pailsėti ir .... vėl lietus ir vėjas .... kol pagaliau netoli Varšuvos pradėjo kaip ir rimti pradėjo gamta rimti ....
.... apskaičiavimai pasiteisino ir Lenkijos sostinė pravažiuota 4 valandą ryto esant minimaliam automobilių kiekiui , nors protas ir kūnas jau vieni su kitu prieštaringai aptarinėję visas versijas priėmė vieningą sprendimą : reikalingas poilsis ....
.... pakelės degalinės automobilių stovėjimo aikštelėje sustojus , aš atsisukau į mažylių pusę ir ištariau : aš trumpam pamiegosiu ir vėl keliausime .... laikrodis rodė 4.30 .... dar lyg ir girdėjau , kad kažkas iš mažylių automobilio salono ankstyvo ryto tyloje pusryčiavo ir .... aš ,, išsijungiau“ ....
.... pažadino mane ne skambutis ar pro šalį prariedantys automobiliai ....
.... pažadino mane mažos katytės miauksėjimas , kuri tą rytą , kaip ir visą kelionę man atstojo ir žadintuvą ir pašnekovę , o mano planuotas pusvalandžio miegas pasirodo pavirto į ištisą dviejų valandų ,, poilsį ant vairuotojo sėdynės “ ....
.... porą gurkšnių Koka kolos ir mūsų komanda pajudėjo paskutinei kelionės atkarpai , nes tikėtasi be sustojimų pasiekti jau pačius namus ....
.... jau Šiaulių prieigose paskambinau į namus , kad mes jau netoli namų ir parašome mus sutikti ....
.... pro atvertus vartus automobilis įriedėjo į kiemą ....
.... smalsus žmonos žvilgsnis ir plati šypsena pasitiko į Lietuvą atvykusią mažų , raštuotų asmenybių porelę , pervargusį jų vairuotoją ir .... automobilį , per nepilnas dvi paras nuvažiavusį 2960 kilometrų ....
.... tą ankstyvą šeštadienio popietę , gyventi į veislyną Dalro tabbi, atvyko nuostabi mažylių porelė :
katinukas Gryffindors Silver WOLODIR ir katytė Gryffindors Silver VAIDA .
.... ,, jie gražesni nei nuotraukose ar vaizdo medžiagoje“ – ištarė šeimininkė ....
.... atrodo viskas nuostabu : kelionė pasibaigė , mažyliai sėkmingai atvyko , bet ....
.... čia mažylių vėl išsiskyrė ....
.... paklausite kodėl ?
.... katinukas ir katytė turėjo gyventi atskirai , todėl jie buvo apgyvendinti į skirtingus kambarius , bet ....
.... jie išsiskyrė manau neilgam ....
.... nes kas ten žino , gal pavasaris juos vėl pasikvies juos susitikti , o ponas gandras savo kompiuterio užsakymų lape matys užsakymą : skrydį į veislyną Dalro tabbi ....
--------------------------------------------------------------------------
.... ne vienas perskaitęs šį pasakojimą pasukinės pirštą prie smilkinio , pavadins kvailiu dėl tokių atstumų važinėjimo be poilsio , kiti pasišaipys , kad esu gobšas ir negaliu sau užsisakyti viešbučio kambario ....
.... kiek žmonių tiek nuomonių ir visas aš jas gerbiu ....
.... pas kiekvieną iš mūsų savas gyvenimas , savi tikslai ir rūpesčiai ....
.... trumpalaikis miegas susirietus ant automobilio galinės sėdynės , man suteiks žymiai daugiau malonumo nei patalai aukščiausios klasės viešbutyje ... , o išgertas kavos puodukas , nupirktas pakelės degalinėje ir sėdint ant šalto kelkraščio betoninio bortelio , man žymiai mieliau už padavėjo atneštą kavą prabangiame restorane ....
.... nes tai tiesiog tikras gyvenimas , kurį matai sėdėdamas pakelėje aplink save , be padirbtų šypsenų , veidmainiško pataikavimo , melagysčių ir pavydo ....
