OviVet

25/05/2024

Lekiam mokytis :)

16/11/2023

Sveiki visi,

Besibaigiant ganykliniam periodui, daugumos ūkininkų avys jau po truputį keliauja į tvartus, todėl šiandien apie vieną svarbų rudeninį darbą, kurio nevalia užmiršti. Dehelmintizacija!

Taip, dehelmintizacija rudenį, grįžus iš ganyklų, yra vienas svarbesnių, besiruošiančių žiemai, avininkų darbų. Kodėl tai reikia daryti? Daugumoje Lietuvos ūkių laikomos vilnonės turi sezoninę rują, t.y. kergimas vyksta vasaros gale/rudenį. Kergimas kai kur vyksta dar ir dabar, bet didžioji dalis avių jau viduje su savimi nešiojasi po vieną ar du (retkarčiais 3 ir daugiau) pliuškius. Avies organizmas vis daugiau su pašaru gaunamos energijos ir baltymų perdislokuoja ėriukų augimui viduje. Tai ypatingai išryškėja paskutiniais dviem ėringumo mėnesiais, kadangi tuo metu ėriukai gimdoje pradeda augti intensyviausiai, kalcifikuojasi jų skeletai. Nepakakankant maisto medžiagų, paskutinėmis ėringumo savaitėmis gali vystytis tokios ligos kaip hipokalcemija ar vaikingumo toksemija. Bet apie jas gal kitą kartą.

Parazitų invazijos sekina avių organizmą, tokiu atveju dalį energijos ir baltymų jos turi skirti imunitetui ir kovai su parazitais, iš jų organizmo vagiamo kraujo atstatymui (Haemonchus contortus ar Fasciola hepatica invazijų atvejais. Tiesa, fasciolos aktualesnės žiemą, kuomet baigiasi jų migracija į tulžies latakus ir jos subręsta). Viduriavimas ir kiti požymiai (pvz. prastas įmitimas) taip pat sufleruoja apie užsikrėtimą kitų rūšių endoparazitais. Net jei avims duosite aukščiausios kokybės pašarus, stipresnės parazitų invazijos vis tiek neigiamai atsilieps ėringumui - gims mažesni, silpnesni ėriukai, avys turės mažiau pieno juos maitinti, tuo pačiu prastės įmitimas. Silpnesnis imunitetas tokiu laiku gali atverti kelią ir infekcinėms ligoms. Trumpai tariant, būsimos mamos turi būti ŠVARIOS nuo parazitų, jog galėtų ramiai kimšti pilvus ir ruoštis ėriavimuisi.

Kadangi aplinkos sąlygos vėlų rudenį/žiemą yra nepalankios ne tik avims, bet ir parazitams, virškinamojo trakto nematodai pereina į hipobiozės būseną, t.y. pradeda hibernuoti ir nebeišskiria kiaušinėlių. Pereina, tiesa, ne visas 100% parazitų. Apie hipobiozę kalbu dėl to, jog šiuo metų laiku atliekant išmatų tyrimus, gaunami rezultatai tam tikrais atvejais gali būti iškraipyti, t.y. užfiksuotas kiaušinėlių skaičius 1g išmatų gali neatspindėti tikros būklės (parazitų invazija bus stipresnė).

"To do or not to do?", - apie išmatų tyrimus filosofiškai mąsto ūkininkas. Viskas priklauso nuo to, kuriuos tyrimus planuojate daryti. Kalbant apie fasciolų (kepeninių siurbikių) nustatymą, tyrimas kainuoja 6 eur, bet jo daryti dabar neverta, nes dėl anksčiau minėtos nesubrendusių parazitų migracijos į tulžies latakus, kiaušinėlių nebus rasta (nebent užsikrėtė anksti pavasarį). Be to, jei jūsų ganyklose nėra pelkingų vietų, kur galėtų veistis sraigutės, jums pergyventi dėl fasciolų nereikėtų.

McMaster tyrimas nematodams nustatyti. Mano nuomone (greičiausiai bus nesutinkančių :) ), daryti. Net jei nematysite tikslaus užsikrėtimo vaizdo, šiuo metu jūs galėsite pamatyti bent jau abstraktų užsikrėtimo vaizdą. Juolab, kai vieno McMaster tyrimo kaina yra ~3 eur (aišku, mėginių reikėtų daugiau nei vieno). Apačioje prikabinsiu išmatų tyrimo, daryto spalio gale, rezultatus (į eimerijas šiuo atveju nereikia kreipti dėmesio). Vaizdas yra, užsikrėtimas patvirtintas. Neatliekant tyrimų, galima taikyti ir selektyvų atrankinį gydymą (Targeted Selective Treatment). Taikant TST, gydomos tik negaluojančios avys (blogas įmitimo balas, viduriavimo laipsnis, anemijos laipsnis). Taip bandoje naudosite vaistų ir lėtinsite antihelmintinio rezistentiškumo susidarymą. Verta paminėti, jog gydant/negydant pagal aukščiau minėtus rodiklius, reikėtų būti "atmušus" ir rankelę (įmitimui vertinti, iš akies per vilną neįmanoma) ir akelę (viduriavimas, anemija) :) .

Negydant parazitozių rudenį, eriavimosi periodo metu galite sulaukti nemalonios staigmenos. Dėl ėriavimosi ir didelio baltymų poreikio pieno gamybai nusilpsta avies imunitetas ir parazitai "prabunda". Tai turbūt pats netinkamiausias metas, kadangi po apsiėriavimo avies energijos ir baltymų poreikis dar labiau auga (taip taip, nesuklydote perskaityti, iki apsiėriavimo didėjęs energijos poreikis dar smarkiau išauga prasidėjus laktacijai ir yra itin aukštas pirmą laktacijos mėnesį, vėliau po truputį krenta). Tekę susidurit su atvejais, kai avys po apsiėriavimo imdavo kristi - pabudę parazitai, stipri anemija ir prasidėjusi laktacija galutinai išsekino organizmą.

Kuo gydyti? Levamizolas hipobiozės būklėje esančias lervas veikia silpniau, todėl jį praktiškiau naudoti vasarą ar rudens pradžioje (gal ir iki spalio galo). Albendazolas, kai kur užsienio literatūroje nurodytas, kaip nerekomenduotinas naudoti ankstyvo vaikingumo stadijoje. Keista, nes rudeninis gydymas albendazolu Lietuvoje gana populiarus, o apie problemas dar neteko girdėti. Kokią dieną skirsiu daugiau laiko šiai temai išnagrinėti ir pasidalinsiu rezultatais su jumis. Trečias variantas yra ivermektinas, arba ivermektinas+klorsulonas (jei turite fasciolų).

Sėkmės ruošiantis žiemai!

Veterinarijos gydytojas, kuris specializuojasi avininkystės srityje. Vizitai, konsultacijos.

21/09/2023

06/06/2023

Sveiki. Šiandien trumpai apie neypatingai dažną, tačiau pagrinde vasarą pasitaikančią ir gana nemaloniai atrodančią problemą - kutaninę miazę.

Kas ta kutaninė miazė? Ūkiškai - "flaistraikas"(angl. flystrike) arba "avis dzikais apėjo" :)

Tai mėsmusių (mėlynųjų arba žaliųjų) ir jų lervų sukeliamas negalavimas. Muses traukia išmatomis, šlapimu sutepta ar ilgą laiką šlapia buvusi vilna, pažeidimai, tokie kaip nagų puvinys, žaizdos dėl avinų kautynių (pastaruosius du gal būtų galima skirti trauminei miazei). Ligos vystymasis paprastas - atskridusios musės ant avies padeda kiaušinėlius, iš kurių išsiritusios lervos pradeda misti "šeimininko" audiniais. Avys tampa neramios, bando kasytis paveiktas vietas tiek su galva, tiek besitrindamos į šalia esančius objektus. Vilna pažeidimo vietoje atrodo šlapia/purvina, jaučiamas specifinis kvapas.

Pastebėjus anksti, pažeidimas gali būti nedidelis (kelių cm skersmens) ir nesunkiai išgydomas, pastebėjus vėlai - būna paveikti dideli odos plotai, didėja antrinės bakterinės infekcijos tikimybė, gyvūnai būna dehidratavę, išliesėję (nuolatinis bandymas kasytis dėl sukeliamo dirginimo trikdo normalų ganymosi ritmą). Ypatingai pažengusiais atvejais avys gali nugaišti.

Gydymas dažniausiai pagal poreikį - avermektinai ir/ar sintetiniai piretroidai susitvarkymui su lervomis ir musėmis, jei jau atsiradusi bakterinė infekcija - atitinkamas gydymas antimikrobinėmis medžiagomis, NVNU.

Kaip apsisaugoti? Apie cheminių medžiagų (pvz. sintetinių piretroidų) profilaktiką gal nekalbėsiu, kadangi jų apsauga trumpalaikė, o taip pat nėra ir vienos tiesos, kaip teisingai juos naudoti (kiekvienam ūkiui ir naudojamai medžiagai schemos gali skirtis). Užsienyje teko matyti tam tikrų preparatų su itin ilgais veikimo periodais, tačiau Lietuvoje jie dar nėra registruoti (parašęs šitą sakinį nuėjau į vaistų registrą pasitikrinti :) ). Apsisaugoti, mano nuomone, labiausiai gali padėti potencialios rizikos periodų įvertinimas bei mokėjimas atpažinti/pastebėti negaluojančius gyvūnus. Trumpai apie šiuos du dalykus:

🪰 Aukštesnės rizikos periodais galima būtų laikyti virtines lietingų dienų (kas paskutiniu metu tikrai negresia :) ), ganyklų pakeitimą (kai kurie gyvūnai gali paviduriuoti), stresas (taip pat gali paviduriuoti) ir panašiai.
🪰 Mokėjimas atpažinti/pastebėti negaluojančius gyvūnus - šis punktas, mano galva, yra svarbiausias, todėl, kad tuos pažeidimus pastebėti gali būti gana sunku, jei avis su ilgesne vilna. Kaip ir minėjau aukščiau, paveikti gyvūnai yra neramūs, pažeidimo vietose vilna atrodo šlapia/sutepta. Apie žaizdas nesiplėsiu, manau jas mokate pastebėti :) Kad pamačius kažką panašaus nereiktų spėlioti, kilus įtarimui VISADA efektyviausia yra pasigauti gyvūną ir apžiūrėti iš arti - praskėtus vilną pažeidimo vietoje kuo puikiausiai matosi musių lervos - dzikai.

SKANAUS! :)

16/05/2023

Dažnas avių augintojas ganiavos sezono laukia su nerimu. Štai ir atsakymas kodėl.

08/05/2023

Avims, o ypač ėriukams yra pavojingi ne tik vilkai. Kol kas už varninių paukščių daromą žalą ūkininkai negauna kompensacijų, tačiau tai įmanoma pakeisti. Registruojant tokius įvykius, būtų galima tiksliau įvertinti problemos mastą ir susistemintus duomenis pateikti valdžios institucijoms, taip siekiant ieškoti sprendimų. Jei dėl varninių paukščių patyrėte nuostolių (ne tik avių/ėriukų praradimas, bet ir žala pasėliams ar pan.), netylėkite ir registruokite tokius įvykius Lietuvos avių augintojų asociacija pateiktoje anketoje. Tyla nieko neišspręsime, ūkininkai apie tokias problemas turi kalbėti garsiai.

📣‼️Lietuvos avių augintojų asociacija siekdama, kad už varninių paukščių (kranklių, kovų ar kt.) padarytą žalą valstybė kompensuotų gyvulių augintojams patirtus nuostolius, nusprendė pagal galimybes registruoti ir surinkti duomenis iš laikytojų, kurių bandose šie paukščiai padarė žalą žemės ūkio pasėliams, domestikuotiems gyvūnams, miškui, hidrotechnikos įrenginiams ar kitiems objektams.
📢Prašome patyrus žalą dėl varninių paukščių pagal galimybes nufotografuoti įrodymus (su datos ir vietos registravimu) ir atsiųsti el. paštu: [email protected] bei užpildyti šią pateiktą formą žemiau ⬇️
https://forms.gle/gE3xk64zQoFVcwkN9

‼️Nebūkite abejingi, nes kuo daugiau surinksime įrodymų ir duomenų, tuo bus didesnė tikimybė, kad bus atsižvelgta į mūsų prašymus.
‼️Dalinamės !!!

05/05/2023

Šiandien - apsilankymas Suffolk.lt ūkyje. Susitikome, aišku, ne tik pasifotografuoti :) Atlikti planiniai darbai, diskutavome ūkio modernizavimo, bandos valdymo ir sveikatingumo temomis.

Veterinarijos gydytojas, kuris specializuojasi avininkystės srityje. Vizitai, konsultacijos.

29/04/2023

PARAZITAI! Endo? E**o? Šįkart gal apie tai, kas susiję su endoparazitais.

Buvau pradėjęs rašyti ilgą litaniją apie pačius endoparazitus, kokie jie yra, ką jie sukelia, kada sukelia, kam sukelia, kur parazituoja, kaip vystosi ir t.t., bet supratau, kad į Facebook postą tokio kiekio informacijos papraščiausiai nelabai sukišiu :) Manau, kad tikrai besidomintys ir besirūpinantys avių sveikatingumu tuos dalykus išsiaiškina su savo vet. gydytoju ar klausydami įvairių organizuojamų paskaitų.

Kadangi ganymo sezonas netrukus prasidės (o kai kur jau prasidėjo), norėčiau pakalbėti apie tikrai rimtą problemą, kuri egzistuoja ir pas mus. Tai - rezistentiškumas antihelmintikams. Paprasčiau tariant, parazitai įgauna atsparumą naudojamoms medžiagoms. Vienos parazitų rūšys atsparumą vysto lėčiau, kitos - greičiau. Iš pavojingesnių parazitų, atsparumą pas mus ypatingai sėkmingai vysto Haemonchus contortus, kuris literatūroje irgi pažymimas kaip gana sparčiai rezistentiškumą vystantis parazitas. Nesakau, kad nevysto ir kiti, tiesiog šios rūšies parazitų galima rasti turbūt kiekviename avininkystės ūkyje.

Iš kur atsiranda tas rezistentiškumas? Labai supaprastintai - po gydymo išgyvenę parazitai gali turėti tam tikras genetines savybes, kurios būtent ir padėjo jiems išlikti. Tokie parazitai toliau dauginasi ir tą genetinę informaciją perduoda savo palikuonims, taip didėjant atsparių parazitų populiacijai.

Rezistentiškumo vystymąsi intensyvina tokie dalykai kaip per dažnas antihelmintikų naudojimas (reikia to ar nereikia), per maža vaisto dozė, netinkama aplikacija, nuolatinis tik vienos grupės antihelmintikų naudojimas ir t.t. Rezistentiškumą galima atsivežti ir iš užsienio su perkamais veisliniais gyvūnais.

Kaip lėtinti šį procesą?

•Gydyti tada, kai reikia ir ką reikia. Kai kurios avys gali būti natūraliai atsparesnės parazitams, todėl gyvūnus, kurie turi tam tikrą užsikrėtimo laipsnį, tačiau yra puikios kondicijos, galima palikti ir negydytus. Toks gydymo metodas vadinamas Targeted Selective Treatment (TST) - gydomi tik kliniškai negaluojantys gyvūnai, taip sumažinant su vaistais kontaktuojančių parazitų skaičių bandoje. Negalavimo simptomai gali būti pvz anemijos arba viduriavimo laipsnis. Yra tekę girdėti taisyklę, kad 80 proc. visų parazitų kiaušinėlių išskiria 10-20 proc. užsikrėtusių avių. Ar šis faktas visiškai teisingas, nežinau, tačiau tokia tendencija tikrai yra - vienos avys parazitams imlesnės, nei kitos. Yra ir tam tikrų veislių, kurios vadinamos gana atspariomis tam tikriems parazitams, bet čia gal paliksime kokiam kitam kartui.

•Stebėti bandos sveikatingumo situaciją, periodiškai atlikinėti koprologinius (išmatų) tyrimus.
Įvertinti, ar turite rezistentiškumą galima padarius koprologinius tyrimus, tada nukirminus gyvūnus ir po 14 d. nuo gydymo pakartojus išmatų tyrimus. Tokiu būdu iš savo bandos gautumėte šiek tiek informacijos apie rezistentiškumo buvimą/nebuvimą ir/ar jo dinamiką. Rezistentiškumas nustatomas kai vaisto efektyvumas krenta žemiau 95 proc.

•Antihelmintinių medžiagų rotacija. Nors Lietuvoje esantis antihelmintinių medžiagų asortimentas yra kuklus, rotaciją vistiek galima (ir reikia) daryti. Jei vienais metais naudojote pvz. albendazolą, tai kitais metais stenkitės naudoti ivermektiną ar levamizolą.
Iškart perspėju:
Jei vienais metais naudojote Intermec, o kitais Ivomec, tai čia ne rotacija, nes abiejų šių vaistų veiklioji medžiaga ta pati - ivermektinas :) Rotuoti reikia veikliąsias medžiagas, o ne vaistų pavadinimus, dėl to konsultuokitės su savo vet. gydytoju.
Nebūtina rotuoti tik kas metus, galite rotuoti ir metų eigoje pvz. vasaros metu naudoti levamizolą ir ivermektiną, o vėlai rudenį parsivarius į tvartus - albendazolą. Levamizolo vėlai rudenį naudoti nerekomenduojama, kadangi jis neveikia hipobiozės būklėje esančių nematodų.

SVARBU: mano nurodyti rotacijos pavyzdžiai yra TIK pavyzdžiai - PARAZITŲ KONTROLĖS ir VAISTŲ ROTACIJOS planus turite susidėlioti su savo vet. gydytoju ŽINODAMI rezistentiškumo situaciją jūsų bandoje, todėl grįžtu prie ankstesnio punkto apie koprologinius tyrimus.

•Ganyklų kokybė - manau ir taip aišku, jog gyvūnas, kuris minta aukštos kokybės ir maistinės vertės pašarais, su parazitais dorosis lengviau, nes jo imunitetas paprasčiausiai bus stipresnis :) Baltymų kiekis racione yra minimas kaip vienas iš faktorių, galinčių padėti gyvūnui kovoti su parazitais.

ATEITIES PERSPEKTYVOS. Yra augalų, kurie savo sudėtyje turi didesnį kiekį antrinių metabolitų, pvz. taninų. Taninai gana plačiai tyrinėjami kaip medžiagos, galinčios padėti kontroliuoti užsikrėtimą virškinamojo trakto nematodais. Galbūt netolimoje ateityje turėsime žolių miksų, kurias sėjant į ganyklas bus galima iki tam tikro lygio kontroliuoti parazitų invazijas. Taip pat tyrinėjami ir mikroskopiniai grybai, kurie naikina parazitų kiaušinėlius ganyklose. Jau teko matyti ir komercinį preparatą. Tų grybų rūšių yra ne viena ir ne dvi - jei ši sritis tikrai perspektyvi, mokslininkai atrinks efektyviausias rūšis :) Pagyvensim - pamatysim :)

Kaip ir minėjau, ši tema yra nerealiai plati, todėl tikrai yra niuansų, kurių nepaliečiau. Vis dėlto tikiuosi, kad bent susidarėte kažkokį vaizdą apie tą siaubą pavadinimu "rezistentiškumas" ir prieš sezono pradžią įgavote naujų žinių. Sėkmės ganant pliuškius :)

Veterinarijos gydytojas, kuris specializuojasi avininkystės srityje. Vizitai, konsultacijos.

24/04/2023

Atnaujinkite senas ir įgykite naujų žinių prieš sezono pradžią!

Reportaže – apie naujas galimybes pieninius, mėsinius galvijus ar kitus žolėdžius žemės ūkio gyvūnus auginantiems žemdirbiams.

04/04/2023

Sveiki visi. Nors pavasaris dar tik teorinis, bet panašu, jog šitas žiemos pasispardymas paskutinis. Šiandien vėl truputį pakalbėsiu apie kartu su pavasariu ir ėriukais ateinančius "džiaugsmus".

"Pastebiu ėriukų ašarojančiomis akytėmis. Kas vyksta?"

Entropija - apatinio voko įvirtimas į vidų. Galima skirstyti į pirminę (genai) ir antrinę (išorinės priežastys), tačiau su antrine greičiausiai niekada nesusidursite, o pirminė yra daugiau ar mažiau aktuali kiekvienam ūkininkui.
Kodėl daugiau ar mažiau? Ši patologija yra paveldima ir kai kurių veislių palikuonyse pasireiškia dažniau. Dažniausiai ėriukas gimsta su jau įvirtusiu apatiniu voku arba jis įsiverčia netrukus po gimimo. Gali būti paveikta tiek viena, tiek abi akys. Visi esatę turėję "blakstieną akyje" ir puikiai žinote, koks tai malonus jausmas (sarkazmas). Dabar įsivaizduokite, jog savo akyje turite visą kuokštą apatinio voko blakstienų.
Nuolatinis akies dirginimas sukelia smarkų ašarojimą, o vėliau išskyros dažnai tampa ir pūlingos. Akis dažniausiai būna primerkta arba visai užmerkta dėl fotofobijos ir blefarospazmo (nevalingas vokų užsimerkimas). Sunkesniais atvejais dėl nuolatinio blakstienų trynimosi sukeliamas keratitas, vystosi ragenos opos arba antrinė bakterinė infekcija, ko pasekoje ėriukas apanka pažeista akimi.

Dalis entropijų "susitvarko" savaime, tačiau tokiu atveju išlieka apakimo tikimybė, taip pat diskutuotinas ir gyvūno gerovės klausimas.

Gydymo būdų tekę girdėti ir matyti visokių (priklauso ir nuo ūkininkų fantazijos :) ) - nuo vokų žnaibymo iki svarelių kabinimo prisegant prie apatinio voko, tačiau du dažniausiai taikomi būdai yra antibiotikų injekcija į apatinį voką arba clipsų dėjimas.

Antibiotikų injekcija į apatinį voką jį išpučia ir jis savaime išsiverčia. Suleisti antibiotikai taip pat gali padėti kontroliuoti uždegimą bei užkirsti kelią bakterinei infekcijai. Per laiką antibiotikai rezorbuojasi į organizmą ir vokas dažniausiai išlieka tinkamoje padėtyje.
Pliusai?
• Apsauga nuo bakterinės infekcijos arba jau atsiradusios gydymas. Minusai?
• Neapdairus antibiotikų naudojimas (diskutuotina)
• Kiaurai perdūrus voką injekcija išteka į kitą pusę ir voko "išpūsti" nebepavyksta
• Jei ėriukas netinkamai fiksuojamas, suspurdėjimo metu adata galima pažeisti pačią akį
• Procesas, lyginant su kitais metodais, atima nemažai laiko

Kitas metodas - clipsai. Naudojami medicininiai clipsai skirti "uždarinėti" pjūviams, vokas išverčiamas, patempiamas į apačią ir sukabinamas. Tam naudojamas specialus pincetas.
Pliusai?
• Greitas
• Patogus
• Clipsai vėliau iškrenta savaime
Minusai?
• Šiuo klausimu pabūsiu šališkas, minusų nematau :)

📌Rekomendacijos:

• Ėriukų patikrinimas jiems gimus bei pakartotinis patikrinimas po keleto dienų/savaitės. Taip pat ėriukų būryje iš tolo galite ieškoti ašarojančių pliuškių :) Kuo anksčiau pamatysite problemą, tuo lengviau ji bus išsprendžiama.
• Genetika. Jei tarp jūsų laikomų avių ši problema yra itin plačiai paplitusi, esant galimybei siūlyčiau vykdyti tinkamą selekciją - vengti reproduktorių, turėjusių šią problemą. Faktas, kad aklas (no pun intended) visų gyvūnų, turinčių/turėjusių šią problemą, brokavimas nėra tikslingas, tačiau savo bandose galima paieškoti reproduktorių "kaltininkų".

Ar įmanoma šios problemos visai išvengti? Sunku atsakyti, literatūroje nurodoma tikimybė, jog ši problema gali būti perduodama dominantiniu aleliu. Tačiau, vadovaujantis realia praktika, net ir labai į entropiją linkusiose bandose/veislėse šią problemą galima sėkmingai minimalizuoti.

Sėkmės prižiūrint pipirus ir laukiant švenčių.

23/03/2023

Geros žinios! Didesnės išmokos auginantiems lietuviškas avių veisles.

Žemės ūkio ministerija ruošiasi padidinti išmokas už nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimą. Nauja tai, kad išmokos bus skiriamos ir už bites.

15/03/2023

Vienas dažniausių klausimų, kurio sulaukiu įsibėgėjus ėriavimosi sezonui - kas tos pūslelės/šašiukai atsirandantys ant ėriukų burnų? Ką tokiu atveju daryti?

Kontaginis pustulinis dermatitas arba papraščiau, orf'as, yra labai plačiai paplitusi virusinė liga, kurią sukelia raupų genties virusas. Liga dažniausiai paveikia jaunus ėriukus, ypatingai tuos, kurie buteliukais ar aparatais maitinami papildomai. Tiesa, atvejų pasitaiko ir tarp silpnesnio imuniteto arba suaugusių ir anksčiau su šiuo virusu nesusidūrusių avių. Liga pasireiškia pūslelių formavimusi ant lūpų kraštų ir nosies veidrodėlio, kurios vėliau pratrūksta ir jų vietoje formuojasi šašai. Infekcija kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir aplink apynagę, kiršknies srityje, o ėriavedėms ėriukai virusą gali "užnešti" ant spenių per įbrėžimus. Kadangi virusas į organizmą patenka per pažeistą odos epitelį, toje vietoje ant spenių gali susiformuoti skausminga pūslelė ir ėriavedė to spenio ėriukui greičiausiai nebeduos žįsti, taip išaugant mastito tikimybei. Kaip ir minėjau, tokie atvejai gana reti ir dažniausiai ši liga pasireiškia lūpų nušašimu kuris savaime praeina per 4-8 savaites. Virusas nukritusiuose ir sudžiūvusiuose šašuose gali išsilaikyti virš metų, todėl kasmetinis skrupulingas tvartų valymas ir dezinfekcija visada yra pagirtinas dalykas, kuris taip pat padeda kovoti ir su puokšte kitų problemų :)

❓Ką daryti, pastebėjus užsikrėtimą savo bandoje? Stebėkite situaciją ir laukite, kadangi ši liga praeis savaime. Vertėtų kurį laiką stebėti ėriukus, kuriems nušašimas yra gana stiprus, kadangi dėl pažeidimų didėja rizika antrinei bakterinei infekcijai kurią tektų gydyti, be to, tokiam ėriukui kurį laiką gali būti skausminga maitintis.

Virusas zoonotinis, tad užsikrėsti gali ir žmonės. Tiesa, užsikrėtimas dažniausiai įvyksta per žaizdelę ant pirštų ir toje vietoje susiformuoja pūslelė, kuri vėliau sunyksta. Nebijokite, kaip ėriukai patys nenušašite :) Visada, saugumo dėlei, dirbdami su tokiais ėriukais galite naudoti vienkartines pirštines.

‼️ PASTABA ‼️ Venkite vizualiai užsikrėtusius ir sveikus ėriukus maitinti tais pačiais buteliukais. Naudodami skirtingus buteliukus sveikiems bei užsikrėtusiems, smarkiai sumažinate viruso galimybes plisti tarp jaunimo :) 🐑