Geras šuo

Geras šuo Šunų mokykla "Geras šuo"
(45)

Net kaimynų šuo pakraupęs nuo jūsų šuns elgesio?.. Nebesidarykite gėdos - ateikite į pamokas 😁 https://fb.me/e/4m3RvosnU
26/03/2024

Net kaimynų šuo pakraupęs nuo jūsų šuns elgesio?.. Nebesidarykite gėdos - ateikite į pamokas 😁 https://fb.me/e/4m3RvosnU

"BET ŠUNIUKAMS NEGALIMA PETNEŠŲ...." 🥴Beveik kasdien iš savo klientų išgirstu, kad veisėjas ar veterinaras sakė, kad neg...
26/03/2024

"BET ŠUNIUKAMS NEGALIMA PETNEŠŲ...." 🥴

Beveik kasdien iš savo klientų išgirstu, kad veisėjas ar veterinaras sakė, kad negalima šuniuko vedžioti su petnešomis 😐 Kartais jie ir patys interneto platybėse būną paskaitę, kad negalima iki tam tikro amžiaus ar tam tikroms veislėms. Kai paklausiu, kodėl negalima, dažniausias atsakymas būna: „Nes tai kenkia sąnariams, kojytės kreivos bus užaugus...“ 🫣 Aš tuomet krapštau galvą ir mąstau, kaip dažnai gyvenime mes „pametam“ logiką ir norėdami gero galime pakenkti savo mazgiams 🙄

Pradėkime nuo to, kad petnešos gali būti labai skirtingų modelių ir tikrai yra tokių, kurių negalima dėti ne tik šuniukui, bet apskritai jokiam šuniui, nepriklausomai nuo veislės ir" amžiaus. Tai visos petnešos, turinčios du diržus – per krūtinę priekyje ir už pažastų (kaip pirmoje ir antroje foto bei panašios į šias). Kodėl?..😳 Jų diržas priekyje eina per šuns pečių sąnarius, todėl ne tik varžo šuns judesius (šuo yra priverstas eiti mažesniais žingsniais, panašiai kaip moterys su labai ilgu ir siauru sijonu, o tai atsiliepia viso skeleto pusiausvyrai), bet ir kiekvieno žingsnio metu spaudžia sąnarį. Žinoma, spaudimas nėra stiprus (nebent šuo tempia), bet kai tai vyksta keliolika tūkstančių kartų per dieną (o tikrai ne šimtą žingsnių šunys per dieną nueina), neabejokite, kad poveikis yra.
Nuotraukoje, kurioje tokios petnešos uždėtos ant šuns skeleto, puikiai matyti peties sąnarys ir diržo pozicija (viršutinė foto).

Šios petnešos turi ir dar vieną minusą – diržas, kuris segamas už priekinių kojų, yra per arti pažastų ir su kiekvienu žingsniu geriausiu atveju labai nemaloniai spaudžia šuniui, o neretai ir nutrina pažastis iki kraujuojančių žaizdų (ypač trumpo plauko šunims)🥺Taigi, tokio modelio petnešų nerekomenduoju jokiam šuniui, nes jos nėra tinkamos anatomiškai. Jums patogu, dažnai ant jų galima užsiklijuoti vardinį lipduką, bet jeigu paklaustumėte savo šuns, paprašytų jas išmesti 😅

Teisingo modelio petnešos, žiūrint į jas iš priekio, per krūtinę turi eiti Y raide. Kaip foto su dviem baltais aviganiais - kairėje tos, kur visai netinkamos, dešinėje Y raidės petnešos. Bet ir su jomis ne viskas taip paprasta 🙈

Dažniausiai parduotuvėje rasite petnešas, kurios per krūtine eina Y raide, bet ant nugaros susisega į vieną tašką (geltonos petnešos ant balto šuns manekeno). Atrodytų, kad viskas su jomis gerai, beeeet – už priekinės kojos esantis diržas taip pat trina pažastis, be to, jų užsegimas yra tarp menčių. Šių kaulų viršutinė dalis šuniui einant juda pirmyn ir atgal, todėl sagtis ir diržai šalia jos, taip pat nemaloniai spaudžia ir trina (moterims tai puikiai pažįstamas jausmas, nes visoms, turbūt, yra tekę būti su labai nepatogia liemenėle, kurios užsegimas spaudžia tarp menčių). O ir išsinerti iš būtent tokio modelio petnešų šunims labai lengva😬 Taigi – jų taip pat nereikėtų naudoti.

Anatomiškai tinkamos petnešos leidžia laisvai judėti ir peties sąnariui ir mentės kaulams bei nuo pažasties iki diržo aplink krūtinės ląstą, kai šuo ramiai stovi, turėtų būti 2-3 pirštų atstumas (priklauso nuo šuns dydžio). Svarbu ir tai, kad atstumas nebūtų per didelis, nes tokiu atveju petnešų diržas gali spausti saulės rezginį (kaip foto rudo sėdinčio šuns su juodomis petnešomis). Jeigu dar kartą pažiūrėsite į foto su šuns skeletu, tai apatinėje foto ant skeleto uždėtos būtent tokios petnešos (kaip ir ant mažo balto šunelio juodomis petnešomis)😊

Kadangi kiekvienas šuo yra skirtingas, ypač labai skirtingų pagal savo sudėjimą veislių, nėra taip, kad kažkokios vienos firmos petnešos tinka visiems. Bet žinodami, į ką atkreipti dėmesį (turi laisvai judėti pečių sąnariai, nespausti menčių ir netrinti pažastų), tikrai rasite tinkamas būtent savo šuniui 😉

Na, o dabar svarbiausias klausimas – galima ar ne vedžioti su petnešomis būtent šuniukus, ar neiškliš jų besivystančios kojelės? 🤔Tiesą sakant, su petnešomis jaunam kvailam šuniukui, kuris dar nežino, kas yra pavadėlis, nesuvokia, kad bus sustabdytas, kai visu greičiu bėgs pvz. gaudyti paukštį, petnešos yra daug saugiau, nei antkaklis😱😄 Kodėl❓ Ar sau saugos diržą automobilyje dedate ant krūtinės ar ant kaklo? Tai va todėl 🙃

Kol šuniukai nemoka eiti netempdami pavadėlio, kol pažindinasi su pasauliu, viską tyrinėja, lekia, bėga, kol dar sunkiai susigaudo, ką reiškia jūsų sakomi žodžiai (komandos), petnešos apsaugo nuo rimtų traumų ar bent jau nuo labai nemalonių patirčių (nebesuskaičiuočiau, kiek kartų mačiau šuniukus griūnant ant šono, nugaros, verčiantis, susitrenkiant galvą, kai buvo staiga sustabdyti su pavadėliu prisegtu prie antkaklio, kartą net teko matyti, kaip trumpam prarado sąmonę🥺😢). Nesakau, kad taip negali nutikti su petnešomis, bet jeigu jos yra teisingo modelio, tai šuniuką sustabdžius, pagrindinė smūgio jėga tenka krūtinkauliui (visai kaip jums su saugos diržu), kai tuo tarpu vedant su antkakliu pirmiausia smūgį sugeria trachėja (kremzlinis audinys), o kas liko tenka kaklo slanksteliams...

O tai kaip vis dėl to su tais sąnariais?..😵‍💫 Taip, žinoma, galima pakenkti augančio šuniuko sąnariams, jeigu leisime nuolat tempti pasivaikščiojimo metu, BET ‼️ sąnariams nėra jokio skirtumo, ar šuniukas temps eidamas su antkakliu ar su petnešomis 🤷‍♀️ Tiksliau yra – kaip minėjau aukščiau, tempdamas su antkakliu žalos ne tik sąnarius, bet ir trachėją bei stuburą kaklo srityje🥺

Dažnas mano girdimas argumentas būna: „Bet su antkakliu greičiau išmoks netempti, nes nemalonu, skausminga...“ Neišmoks... 😒 Jeigu išmoktų, turėčiau daug mažiau klientų, kurie ateina su suaugusiais šunimis, kurių nebenulaiko, nes tempia nepaisydami to, kad nuo antkaklio spaudimo dūsta, kosėja, kad spygliuotas antkaklis skaudžiai duria ir pan.

Taigi, norint turėti sveikus sąnarius reikėtų vengti ne petnešų, o pavadėlio tempimo🤷‍♀️ Leiskite šuniukams saugiai tyrinėti pasaulį, vedžiokite su tinkamomis petnešomis ir ilgu pavadėliu (gali būti ir Flexi, jeigu mokate juo naudotis ir tai sakydama neturiu mintyje, kad mokate paspausti mygtuką ant rankenos, kad šuniuką sustabdytumėte😅), bet mokykite netempti 😊 Nežinote kaip? Ateikite į pamokas https://fb.me/e/4m3RvosnU 🙃

Pamokos mieste ne visiems patinka 😂
22/11/2023

Pamokos mieste ne visiems patinka 😂

14/11/2023

Nieko ypatingo - tik dvi draugės ir keturi geri šunys kavinėje 😁 Norite, kad ir Jūsų šuo būtų ? Junkitės prie jau paskutinės naujokų grupės šiemet 😊 Joje mokysimės ne tik sėsti ir gultis, bet ir būti kultūringais miestiečiais, kad ir Jūs galėtumėte ramiai su draugais atsigerti kavos, papietauti, pabendrauti 😌https://www.facebook.com/events/1380798672838720/?sfnsn=mo

Kaaaas?... 🙄 Patogu man 😏🤦‍♀️😂
01/10/2023

Kaaaas?... 🙄 Patogu man 😏🤦‍♀️😂

Visiems mokiniams sakau, kad mano tikslas nėra išmokyti šunis tobulai sėstis ir gultis, ar atnešti kamuoliuką, ar leteną...
11/08/2023

Visiems mokiniams sakau, kad mano tikslas nėra išmokyti šunis tobulai sėstis ir gultis, ar atnešti kamuoliuką, ar leteną paduoti. Man svarbiausia, kad jiems būtų patogu gyventi kartu :) Nuvažiuoti prie jūros, į mišką, pasivaikščioti mieste, užsukti į kavinę, kartu leistis į kelionę ar sudalyvauti vaidinime :D Užduotis ne iš lengvųjų - reikia nebijoti įvairių paviršių, keisčiausių garsų, garsios muzikos, daugybės svetimų žmonių, ramiai reaguoti į kitus šuni ir visame tame dar ir girdėti šeimininką 😅🙈 Bet kai nuo mažens tokiam gyvenimui ruošiesi - viskas įmanoma be didelio streso ir scenos baimės 😁 Ačiū organizatoriams už kvietimą sudalyvauti ir pasitikėjimą 😊 Lauksime visų šiandien vakare vienteliame pasirodyme 😊

Prieš kelias savaites Facebook'e užmačiau savo kolegės klausimą: „Kokiu vienu žodžių apibūdintumėte, kas yra svarbiausia...
30/04/2023

Prieš kelias savaites Facebook'e užmačiau savo kolegės klausimą: „Kokiu vienu žodžių apibūdintumėte, kas yra svarbiausia dresuojant šunį?“ Atsakymų buvo pačių įvairiausiu. Daugelis žmonių rašė, kad svarbiausia yra motyvacija, kantrybė, skanukai, pagyrimai, meilė, žaislai, klikeris , kontaktas, bendradarbiavimas ir pan. O man iki pat šiol neišeina iš galvos žodis „Aiškumas“.

Galite turėti labiausiai visame pasaulyje motyvuotą šunį, skaniausią maistą, mėgstamiausius žaislus, galite mylėti savo šunį iki mėnulio ir atgal, BET šuo nedarys to, ko prašote, jeigu jis nesupras, ko iš jo norite🧐

Vesdama pamokas nuolat matau, kaip net kelių mėnesių šuniukas visai nenori net pasižiūrėti į savo šeimininką, kuris nuoširdžiai stengiasi jį sudominti tikrai mėgstamu maistu ir žaislu. Kodėl? Nes šuniukas prarado viltį, kad jiems pavyks „susikalbėti“🙈. Nes jis n kartų bandė viską, kas jam atrodė turėtų tikti žmogui ir už ką turėtų gauti atlygį, bet nei karto nepataikė (arba vos kelis kartus iš niolikos prašymų pavyko😒), todėl nusprendė, kad neverta vargti...

Jūs irgi taip pasielgtumėte, jeigu kas nors sakytu: „Va – super saugus seifas. Jame 10 milijonų eurų, kuriuos galėsi pasiimti, jeigu sugebėsi seifą atidaryti“🤑. Ir jums duotų dėžę su plaktukais, atsuktuvais ir popieriaus lapelį su nežinomos kalbos hieroglifais😑. Aš net nepradėjusi apsisukčiau ir išeičiau, nes kam gaišti laiką ir nervintis. Daugelis gal pabandytumėt įdomumo dėlei, bet po keletos minučių taip pat išeitumėte viską metę. Tą patį daro ir jūsų šuniukai.

Manau, kad šunys mus apibūdintų, kaip labai triukšmingus😅 Ne tik dėl to, kad mes nuo ryto iki vakaro skleidžiame keistus garsus (na taip, kalbame). Mes dar ir savo kūno kalba taškomės be jokios kontrolės ir prasmės (šuns akimis)🥴

Jeigu kada nors atidžiai stebėjote, kaip šunys bendrauja tarpusavyje, tai tikrai pastebėjote, kad užtenka vienos žvilgsnio, lūpų suraukimo, galvos pasukimo, apsilaižymo, kad nuvaryti šalin gentainį arba mažo greito šuoliuko į priekį pakeliant užpakalį, kad prasidėtų žaidimas. O mes... 🤦‍♀️Mojuojam rankomis, lenkiamės, sukinėjamės, vaikštom, nuolat keičiam veido išraiškas, sukam skanuką ratais aplink šuns nosį 🙈(jau vien šitą erzinančią nesąmonę nustojus daryti ženkliai pagerės šuns paklusnumas😅)... Žodžiu - esam bardakėliai, su kuriais šuniui kažkaip reikia gyventi🥴

Jeigu jau kažkur lankėte dresūros pamokas ar lankote dabar, tikrai ne kartą stebėjotės, kodėl su dresuotoju jūsų šuniukas viską puikiai padaro taip, lyg tai nebūtų jo pirmas kartas😵‍💫 Atrodo, kad jis viską seniausiai moka, va tik su jumis to daryti nenori, nes „užsispyręs“, „su charakteriu“, „ot specialiai“... 🤬O viskas daug paprasčiau - dresuotojas žino kaip parodyti, ko jis nori, kad šuo suprastų.

Ne per dieną tas įgūdis ateina. Ne su kiekvienu šunimi ir turint n metų patirties pavyksta iš karto, bet skirtumas tarp šeimininko ir dresuotojo tas, kad kai nepavyksta šeimininkui, jis kaltina šunį, o dresuotojas keičia savo veiksmus, kol randa šuniui aiškiai suprantamą.

Visiems mokiniams nuolat kartoju, kad jūsų šuo moka ir sėsti, ir gultis, ir eiti šalia, ir ateiti, ir leteną paduoti, bet JŪS nemokate to paprašyti (na, taip, kad šuo suprastų, ko prašote). Norite išmokti? 🙂Junkitės prie naujokų grupės jau nuo gegužės 10 dienos 😊
https://fb.me/e/NXkrHRNa

Kai antradienio vakaras būna prasmingas :) Atsakingo šeimininko akademijos mokiniams paskaita apie teisingą šuniukų soci...
20/04/2023

Kai antradienio vakaras būna prasmingas :) Atsakingo šeimininko akademijos mokiniams paskaita apie teisingą šuniukų socializacija pravesta 😁 Tikiuosi, kad buvo įdomi ir naudinga 😅 Ačiū Lietuvos kinologų draugijai, kad šviečia žmones 😊

Trumpai apie tai, kodėl kartais su šunimis "nesusikalbame" :)
23/03/2023

Trumpai apie tai, kodėl kartais su šunimis "nesusikalbame" :)

Šunys „kalba“. Nuolat ir aiškiai. Jie nemeluoja ir neapsimeta dėl to, kaip jaučiasi, sako šunų elgsenos specialistė Donata Venckutė.

Narvas - kalėjimas ar "šuns kambarys"? Antra dalis 😁 Jeigu pražiopsojote pirmąją, tai rasite ją čia https://fb.watch/h_E...
10/01/2023

Narvas - kalėjimas ar "šuns kambarys"?

Antra dalis 😁 Jeigu pražiopsojote pirmąją, tai rasite ją čia https://fb.watch/h_Eaud387q/ ;)

Na, ką – pratęsim 😊 Kai narvas jau paruoštas, žaislai nupirkti ir maisto su skanukais krūvos laukia alkano šuniuko, galime pradėti mokyti : „Tai geriausia vieta visuose namuose“ 😊 Bet prieš tai vienas svarbus dalykas dvikojams :D

Tikslas yra išmokyti šuniuką NORĖTI būti narve ir mėgti tą vietą, todėl turite prisitaikyti prie savo šuniuko tempo ir nuotaikos. Užsiėmimai labai jautriems šuniukams turėtų būti dažni, bet trukti vos keliasdešimt sekundžių ar 2-3 minutes (pabaikite, kai šuniukui puikiai sekasi ir jis nori dar ir narvą uždarykite), kad jis net imtų laukti, kol vėl galės į narvą įeiti. Lengvai naujoves priimantiems mažyliams galima ir 5-6 ar net 10 minučių pamokėles daryti, bet ir jiems reikėtų pabaigti, kai norisi dar, o ne kai jie jau ima inkšti norėdami iš narvo išeiti 😉 Žemiau rasite 10 žingsnių, kuriuos, priklausomai nuo savo šuniuko, galėsite daryti tai greičiau, tai lėčiau. Kartais teks grįžti žingsniu atgal, jeigu šuniukas ims nerimauti pasunkinus užduotį – nesijaudinkit – lėčiau, bet su geromis emocijomis bus greičiau 😉

1. Narvą uždarykite taip, kad šuniukas liktų su jumis išorėje ir per durelių groteles ar per narvo viršų įberkite į narvo vidų keletą kąsniukų maisto su skanukais. Laukite 😊 Vos po keliu sekundžių šuniukas ims net vaikštinėti aplink narvą ieškodamas įėjimo ir gal net ims krapštyti letena groteles ar pasižiūrės į jūs: „A girdž, beždžione, o tai kaip man ten įeit, kad maistą galėčiau suvalgyti?“ Kai tik pamatysite, kad šuniukas nori į narvą ir ieško būdų ten patekti ar klausiamai žiūri į jus – atidarykite dureles ir įleiskite. Jokiu būdu nepulkite uždarinėti durelių po pirmo šuniuko įėjimo ten, nes taip gali ir vieno karto užtekti, kad šuniukas nuspręstų, kad narvas yra spąstai. Kol šuniukas valgo skanukus tiesiog ramiai stovėkite prie narvo, girkite, kalbinkite jį. Jeigu viską suvalgęs mažius norės išeiti iš narvo – tegul, bet jam išėjus, vėl uždarykite dureles, įberkite skanukų ir nuo pradžių viską pakartokit.
2. Po kelių tokių įėjimų ir pavalgymų (daugelis šuniukų jau vos po 3-4 karto), mažyliai ima nebeskubėti išeiti – suvalgę kas buvo, ima žvalgytis, gal dar kas nors ko nors jiems čia duos 😊 Kai tik pastebėsite, kad šuniukas ima laukti dar maistuko, pagirkite ir įberkite kelis kąsniukus. Suvalgė ir laukia dar – pagirkite ir įberkite vėl. Jeigu jis net sugalvojo, kad gal patogiau bus atsisėdus, ar atsigulus – įberkite daugiau maisto ir labiau pagirkite (bet neliepkite nei sėsti, nei gultis – tegul renkasi, kaip jam patogiau). Po truputį ilginkite laiką tarp maisto įbėrimų.
3. Po n kartų (5-15 ar daugiau – kiekvienam šuniukui skirtingai), kai matote, kad šuniukas jaučiasi gerai, yra ramus, pabandykite jam suvalgius įbertus kąsniukus ir žvalgantis, ar bus dar, uždaryti narvo dureles ir tik tada įberti dar 😊 Šitaip išmokysite, kad narvo uždarymas nėra: „O, velnias, mane pagavo... Taip ir žinojau, kad čia kažkas įtartino...“😑. Durelių uždarymas bus: „Valio! Tuoj bus dar maisto ir daug ir skanaus“ 🥳 Kai viską suvalgo, atidarykite, kad leistumėte šuniukui rinktis, ar jis nori išeiti, ar nori likti narve. Jeigu lieka narve, uždarykite dureles ir vėl įberkite maistuko (ir galite eiti prie 4 žingsnio), o jeigu išeina iš narvo tiesiog ramiai stovėkite ir laukite (neuždarykite durelių). Anksčiau ar vėliau visi šuniukai pavaikštinėję aplink nusprendžia grįžti į narvą, nes: „Gal ten dar liko kažko ar duos dar, kai įeisiu?...“ Kai tik įeina, džiugiai pagirkite ir įberkite skanukų. Dar kelis kartus pakartokite viską su durelių uždarymu ir kai matysite, kad išeiti iš narvo šuniukas nelabai ir benori, imkitės 4 žingsnio 😊
4. Kai jūsų mazgius jau ramiai reaguoja į narvo uždarymą, laikas pradėti mokyti, kad jeigu jūs nueinate nuo uždaryto narvo, tai ne paliekate jį ten vilkams suėsti, o tik einate atnešti dar kažko skanaus 😊 Vis dar mokykite mažais žingsniukais – uždarę šuniuką nueikite vos vieną ar žingsnius ir grįžkite, kad įbertumėt maisto. 3-4 žingsniai tolyn nuo narvo – grįžtate, įberiat dar. Pabandykite nueiti už kampo, spintos, už durų, išeiti iš kambario ir IŠ KARTO grįžkite, kad įbertumėt dar maistuko 😊 Po kelių kartų atidarykite narvą ir leiskite šuniukui išeiti, jeigu jis to nori. Nenori? Puiku – uždarykite ir vėl nueikite „atnešti dar“ kažko skanaus.
5. Palaipsniui ilginkite laiką – po sekundę ar dvi užtrukite ilgiau, kol grįžtate su nauja porcija skanukų. Tačiau labai svarbu neišeiti kiekvieną kartą vis ilgesniam laikui, kad šuniukas nepradėtų galvoti: „Nu dabar tai tik po savaitės grįš turbūt, nes jau ir paskutinį kartą nebuvo laaaaabai ilgai... Nebenoriu čia tiek būti...“ 😒Geriau palikti jį laukti nežinant, kada jūsų tikėtis, kad narve jis su būtų su mintimis: „Jau tuoj 😊 Nu jau dabar tai tikrai tuoj tuoj 😊 Jau greitai pareis ir atneš man kažką“. Primenu, kad tai dar tik pati pradžia pratinimosi prie narvo ir kalbame tik apie sekundes, kelias, keliolika, bet vis dar sekundes, nebent jūsų kleckius puikiai narve jaučiasi ir net neatsistoja jums išeinant ir narvo durelių letena nepakrapšto, jeigu ir minutę negrįžtate.
6. Jeigu labai norisi „mandriau“ mokyti arba turite labai didelį jautruolį, kuris supanikuoja uždarius narvo dureles, galima pratinti likti atidarytame narve ilgiau ir net jums nueinant, o vėliau ir iš kambario išeinant, naudojant elgesio formavimo (angl. shaping) metodą. Šį kartą neišsiplėsiu apie jį, bet jeigu kažkam įdomu, brūkštelėkite į komentarus 😉
7. Kai matote, kad šuniukas jau visai neblogai jaučiasi būdamas uždarytas narve, kai jūs išeinate iš kambario (nes jau žino, kad tuoj grįšite ir kažką parnešite), laikas pradėti naudoti žaislus su maistu. Klasikinės formos (pavadinkim ją besmegeniu :D ) KONG žaislai viršuje turi skylutę, per kurią galima praverti storą virvutę su ant galo užrištu mazgu (praverti reikėtų taip, kad mazgas liktų žaislo viduje) ir tadam – turite KONG‘ą ant virvutės :D Prikišate į jį kokio nors šlapio maisto (konservų, faršo, varškės ir t.t.; jeigu jūsų šuniukas dėl sveikatos sutrikimų gali tik specialų sausą maistą valgyti, tai galima ji išmirkyti ir sukišti į žaislą) ir pririšate narvo gale (arba prie kito virvutės galo pririšate karabiną ir prisegate jį prie grotelių). Uždarote narvo dureles ir leidžiate šuniukui užuosti gerybes narve ir pasiprašyti į jį, kaip pirmame žingsnyje. Kai matote, kad šuniukas nori į narvą, atidarote dureles ir įleidžiate. Durelių neuždarykite bent pirmus 2-3, kad šuniukas galėtų išeiti, jeigu norėtų. Spėkite, ar norės? :D Būna, kad jie čiumpa žaislą ir bando išsinešti, o bet tačiau – KONG‘as pririštas :D Tada jie nusprendžia: „Nu ir gerai, lieku čia – durelės atidaros, bet kada galėsiu išeiti“.
8. Kol graužia KONG‘ą pabandykite nueiti nuo narvo ar net išeiti į kitą kambarį. Jeigu šuniukas lieka narve graužti – puiku, po kelių sekundžių, o vėliau ir minučių, grįžkite ir įberkite papildomų skanukų. Jeigu meta KONG‘ą ir bėga iš paskos, nieko tokio – būkite, kur esate, greičiausiai pamatęs, kad nieko gero ten neveikiat ir niekur neinat, pats grįš į narvą krapštinėti maisto iš žaislo. Kai tik taip padaro, grįžkite jam iš paskos, pagirite, įberkite kąsniukų ir vėl išeikite trumpam (ar ilgiau, jeigu šuniukas atsipalaidavęs ir labai susidomėjęs žaislu).
9. Tik kai matote, kad jūsų kleckius nebesijaudina jums išeinant į kitą kambarį, kai jis užsiėmęs su žaislais, galite pabandyti jam pradėjus graužti žaislą uždaryti narvo dureles ir tada išeiti trumpam į kitą kambarį arba nueiti kiek toliau nuo narvo padirbėti prie kompiuterio, ant sofos paskaityti knygą, pažiūrėti TV. Kartais vis dar grįžkite ir įberkite skanukų IR (labai svarbu mokymosi pradžioje) po keletos tokių grįžimų, atidarykite narvo dureles ir palikite atviras, kai šuniukas dar nebaigė valgyti maisto iš žaislo. Šitaip jo galvelėje užsifiksuos: „Nieko tokio, kad uždarė ir išeina, nes visada grįžta ir atidaro, kai aš dar turiu čia ką veikti“.
10. Galiausiai narve galima palikti ir keletą įvairių žaislų graužimui su užšaldytu maistu jame, kad ilgiau užtruktų jo išvalgymas. Palaipsniui reikėtų įtraukti ir išėjimą iš namų, ne tik iš kambario, kai šuniukas narve. Bet viską daryti geriau lėčiau, nei per greitai ir geriau trumpais intervalais, žaidimo forma, prisiderinant prie savo šuniuko galimybių susidoroti su užduotimi, nei: „Mums už savaitės jau reikia grįžti į darbus, tai nėra kada terlioti, išsicypsi uždarytas ir susitaikysi, kad kitaip nebus....“ Anksčiau ir pati maniau, kad šuo tiesiog turėtų susitaikyti su faktu, kad jis uždarytas ir priprasti per daug nesiterliojant, bet pastebėjau, kad nepatingėjus investuoti savo laiką ir kantrybę, ilgainiui atsiperka su kaupu 😊

Manau, kad bus ir trečia dalis, kurioje papasakosiu, kada, kaip ir kur galima naudoti narvą ir kodėl su juo yra geriau, nei be 😊 Tai laukite tęsinio 😁

06/01/2023

Narvas – kalėjimas ar „šuns kambarys“?

Bent kartą per savaitę vedu asmenines pamokas ką tik „iškeptiems“ šuniukų šeimininkams, kad nuo pirmų dienų žinotų, kaip teisingai socializuoti šuniuką, mokyti nesikandžioti, negraužti nieko namuose, pabūti ramiai likus vienam, kaip greitai išmokyti, kad tualetas yra lauke ir beveik visada, paminėjus narvą, kaip mokymo priemonę, jų akys išsiplečia ir pasigirsta tylus: „Bet mes nenorim uždarinėti į narvą... Kaip jis ten vargšiukas, kaip kalėjime...“ 😱 Iš vienos pusės, aš džiaugiuosi, kad žmonės myli savo šunis ir rūpinasi, kad šie gerai jaustųsi, iš kitos – man visada įdomu stebėti, kaip skirtingai mes vertiname tuos pačius dalykus :)

Išduosiu baisią paslaptį – mes visi (na, beveik visi) užaugome narvuose 😁 Tik mūsų narvai buvo medinėmis grotelėmis ir be stogo, bet atliko lygiai tą pati darbą – kol tėvai negalėjo mūsų prižiūrėti (ruošė valgyti, tvarkė namus, nešė šiukšles ir pan.), saugodami mus nuo mūsų pačių, įkeldavo į lovytę kartu su krūva žaislų ar knygelių 😉 Dažnas turbūt tik tos lovelės dėka ir išgyvenome iki amžiaus, kai jau suprantame, kad nereikia kišti pirštų į rozetę, lipti knygų lentyna lyg kopėčiomis, valgyti žemes iš gėlių vazono ar net pačias gėles, gerti skalbiklį ir dar n+1 nesąmone užsiimti 😅🙈

Taip, pasaulio tyrinėjimas, susipažinimas su juo, yra labai svarbus smegenų ir kūno vystymuisi, bet jis turėtų vykti saugiai – su priežiūra ir mokant šuniuką, kas ir kaip žmonių pasaulyje „veikia“. Kol šuniukas dar per mažas suvokti, kas yra saugu ir ko daryti nereikėtų, mano manymu, daug žiauriau jo atžvilgiu yra palikti šuniuką namuose palaidą be priežiūros ilgiems laiko tarpams, nei uždaryti narve. Žinoma, tik su sąlyga, kad prie narvo šuniukas yra pripratęs, kad yra išmokęs jame ilsėtis, užsiimti su kramtymui skirtais žaislais, kad gerai jame jaučiasi ir nėra paliekamas nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, kol grįžtate iš darbų (tokiu atveju geriau būtų įsigyti vyresnio amžiaus šunį, kuriam net nebereikės narvo, nes jau nieko nebegraužia, žino namų taisykles, jam natūraliai reikia daugiau poilsio, užtenka trumpesnių pasivaikščiojimų ar net katę 🤔, bet čia jau kita tema 😛).

Kaip pripratinti šuniuką prie narvo?

Pirma taisyklė – lėčiau bus greičiau 😊 Jeigu vos tik įsigiję narvą, įkišite šuniuką į jį ir paliksite pusdieniui – greičiausiai žala bus padaryta visam gyvenimui ir kaip bebandytumėte nebepavyks išmokyti, kad narvas yra smagi vieta... Todėl pratinti prie šito visada reikia tokiu tempu, kuris būtent jūsų šuniukui reikalingas.

Aš pirmiausia visiems rekomenduoju padaryti taip, kad narvas atrodytų jauki vieta:
• po narvo padėklu (nesvarbu, ar jis metalinis ar plastikinis) reikėtų pakloti rankšluostį ar pleduką, kad šuniukui padėjus koją ant jo niekas nebarškėtų 😉
• ant padėklo galima padėti guolį arba storą, minkštą pledą, kaldrą ar kitą šuns mėgstamą kilimėlį (yra tokių šuniukų, kuriems labiausiai patinka plikas padėklas, nes ant guoliuko tiesiog per šilta), o iš išorės užkloti narvą pleduku, kad gautųsi jaukus „urvas“ 😊 Tiesa, kai kurie šito nemėgta, bet tai iš karto suprasite - net po keliolikos minučių grįžę rasite tą pleduką sutrauktą į vidų per narvo groteles :D Tokiu atveju ir neverta užklojinėti 😉
• narvas turi būti tokio dydžio, kad šuniukas tilptų atsistoti, apsisukti, na ir atsigulti pilnai ištiesęs visas kojas ir galvą – žodžiu, geriau didesnis, nei per mažas
• na ir geriausia vieta narvui yra nuošalus namų kampelis, o ne prie praėjimo, kur visi vaikštinėja pirmyn ir atgal, neleisdami ramiai pasnausti...😒

Antras dalykas, kurio jums reikės – kažkuo užimti šuniuko galvą ir dantis, kol jis uždarytas narve 😊 Daugelis šeimininkų iš karto ima prieštarauti, kad taip ir daro – palieka šuniukui įvairių žaislų (pliušinių, guminių, cypsinčių, kriuksinčių, iš spalvotų siūlų padarytų kauliukų ir pan.) narve, bet šuniukas su jais nežaidžia. Na taip – šuniukai ne katės :D Dažniausiai jie nežaidžia su žaislais patys juos pastumdami ir patys gaudydami. Be to, narve nelabai ir pastumdysi, pagaudysi, o ir išmokti reikia ramiai jame pabūti, pagulėti, pasnausti, todėl šiuo atveju jums bus reikalinga krūva įvairiausių žaislų, į kuriuos dedasi maistas.

KONG firmos žaislai (ypač pagaminti iš patentuotos gumos, o ne iš silikono (kai kurie šuniukai įsigudrina šiuos atkąsti gabaliukais ir gali praryti)) būtų pirmasis mano pasirikimas, bet yra ir kitų firmų atsparių kramtymui žaislų (Chuckit, Starmark, JW Pet Hol-ee Roller ir kt.). Kuo įvairesnių formų ir veikimo principo bus žaislai – tuo geriau 😊 Bent 1/3 savo dienos normos šuniukas turėtų suvalgyti narve, mokydamasis ramiai pabūti jame (likusius 2/3 iki 4 mėnesių amžiaus socializuodamasis ir mokydamasis, kad su šeimininku yra smagu ir saugu bet kur).

Taigi, turite jaukiai paruoštą narvą, tinkamų žaislų, šuniuko mėgstamo maisto (jeigu maitinate sausu, tai būtinai ir bent saują kažko skanaus pasiimkite (virtos mėsos, širdelių, liežuvio, dešrelių, sūrio ir pan., žinoma, jeigu jūsų šuniukas gali tokį maistą valgyti, jeigu nėra alergiškas ar neturi virškinimo sutrikimų)) – galime pradėti 😊

Beeeet.... Apie kitame įraše, jeigu kažkam įdomu :D Berašydama susimąsčiau, kad šiais laikais žmonės tingi skaityti ilgus tekstus, o gal apskritai niekam neįdomi šita tema ir tik sugaišiu savo laiką 😅 Tai brūkštelėkite komentaruose, ar norėtumėte sužinoti visus žingsnelius, kaip be streso šuniuką prie narvo pripratinti, o tuo pačiu galite paminėti ir su kokiomis bėdomis pratindami susiduriate, kur užstrigote, kad galėčiau iš karto įtraukti sprendimus į antrą dalį ar net visą trečia ruošti :D

Pabaigai du balandėliai, kurie galėtų gulėti ant sofos arba ant šalia jos esančio ortopedinio guolio, bet net susispaudę guli atidarytame narve 🤣

Kartais žmonėms atrodo, kad nėra didelio skirtumo, į kurią mokyklą su savo 3-4 mėnesių šuniuku eiti, nes visose gi mokys...
29/12/2022

Kartais žmonėms atrodo, kad nėra didelio skirtumo, į kurią mokyklą su savo 3-4 mėnesių šuniuku eiti, nes visose gi mokysis to paties - sėsti, gulti, ateiti, eiti netempiant pavadėlio... Ir tikrai nėra svarbu, jeigu turite normalų, ramų mažylį, nes šių dalykų jus gali išmokyti, net pradedantis dresuotojas ar jūsų kaimynas, kuris tuo domisi ir su savo šunimi užsiima :)

Bet, jeigu jums ne taip labai pasisekė, ir namuose atsirado šuniukas, kuris yra linkęs gaudyti judančius objektus (šviesos atspindžius, lapus, dviračius, automobilius ir t.t.), arba turi stiprių baimių (kitų šunų, žmonių, naujų vietų, garsų, paviršių), arba yra iš prigimties nervingas ir dėl to daug loja, kandžiojasi, šokinėja, sunkiai susikaupia, nemoka nurimti, arba turi polinkį į išsiskyrimo nerimą ir pan. - tuomet mokykla, kurią pasirinksite, yra labai labai svarbu. Nors... Ne mokykla, o treneris, dresuotojas, kurį pasirinksite (jeigu toje mokykloje ne vienas toks dirba). Beje, lygiai taip pat savo klientams rekomenduoju rinkis ir veterinarą, o ne veterinarijos kiliniką 😉 Ypač turint specifinių problemų dėl sveikatos gali tekti važiuoti ir į Kauną, Vilnių ar Jelgavą Latvijoje, nes tik ten rasite gerą specialistą.

Žmogus, kuris dirbs su jumis ir jūsų šuniuku, turi būti pakankamai patyręs, kad nuo mažens pastebėtų, su kokiomis problemomis galite susidurti ateityje ir jau dabar pradėtų jus mokyti, kaip jų išvengti ar bent sumažinti būsimus iššūkius, nes net tobulai atliekamos komandos bus nieko vertos, jeigu pvz. jūsų šuniukui "užtemsta smegenėlės" pamačius atvažiuojantį dviratį...

Net su jaunais šuniukais, tiksliau ypač su jaunais šuniukais, dirbantis žmogus turi matyt ne tik elgesį, kuris jums nepatinka (tarkime šuniukas daug loja), bet ir to elgesio priežastį, nes priklausomai nuo jos, "vaistai" gali būti visiškai skirtingi. Ir kuo anksčiau tuos dalykus pastebime ir mokome šuniuką jaustis, elgtis kitaip - tuo greičiau galite pradėti labiau džiaugtis savo draugyste, o ir paklusnumas tuomet lyg savaime susitvarko :)

Nebijokite klausti dresuotojo, pas kurį planuojate mokytis, ar jam jau yra tekę susidurti su jūsų šuniuko veislės atstovais (ypač, jeigu tai reta veislė), ar žino jų „silpnąsias vietas“. Žinoma, šiais laikais šunų veislių ir Lietuvoje jau tiek daug, kad neįmanoma būti susipažinus, padirbus su visomis, bet su patirtimi, ateina bendras supratimas, ko galima tikėtis ir kaip greičiau abiem pusėm padėti susigyventi 😊 Man nei kiek negėda prisipažinti, kad šiemet pirmą kartą išgirdau apie miniatiūrinį amerikiečių aviganį ir buvo labai įdomu gyvai „pačiupinėti“, kas tai per „daiktas“ :p Pernai turėjau pirmą amerikiečių plikąjį terjerą, rusų margąjį bišoną, užpernai Sicilijos kurtą, vokiečių spanielį (su visų žinomais spanieliais (anglų, amerikiečių, rusų), pastarieji turi tik bendrą pavadinimą ir nulėpusias plaukuotas ausis – temperamentas visiškai kitoks ir toli nuo „švelnaus ir pūkuoto“ :p ) Džiausiuosi, kad šeimininkai pasitikėjo ir kartu radome sprendimus įvairioms problemoms 😊

Gerų dresuotojų ir trenerių netrūksta, bet mes nesame geri visame kame :) Turiu kolegų, kurie puikūs Agility treneriai, bet jie nepatars, kaip spręsti išsiskyrimo nerimo problemą. Nes jiems tai tiesiog neįdomu 😊 Kiti puikiai paruošia šunis sportiniam paklusnumui, bet tik patrauks pečiais, kai paklausite, ką daryti, kad šuo mokėtų ramiai kavinėje pasnausti bent pusvalandį, o ne drebėdami iš susijaudinimo žiūrėtų į jus: „Ką veikiam, ką veikiam, ką veikiam, KĄ VEIIIIKIAAAAM?....“. Treti gali išmokyti jūsų šunį sužibėti parodoje, bet tikrai nežinos ką daryti, kad jis mažiau viską rankiotų lauke ir baigtų pagaliau naikinti viską namuose savo dantimis (o priežasčių šitam elgesiui yra įvairių - nuo virškinimo sistemos sutrikimo ar tiesiog netinkamos mitybos (ką, kaip priežastį, bent jau mano manymu, dresuotojas taip pat turi žinoti) iki tiesiog nuobodulio 😅).

Aš neruošiu šunų sportui, parodoms, nedalyvauju varžybose ir man neskauda širdies, net jeigu šuo nemoka nei sėsti, nei gultis pagal komandą tol, kol judviem - jums ir jūsų šuniui, yra gera kartu gyventi :) Man svarbu, kad jūs susikalbėtumėt ir kad ne tik jums, bet ir šuniui gyvenimas būtų kokybiškas ir jis jaustųsi laimingas (ne taip seniai pati išsikėliau šį faktorių kaip prioritetą, nes vis daugiau matau labai paklusnių (puikiai vykdančių komandas) šunų, kurie, deja, nėra laimingi, nes šeimininkai tiesiog nemato, kada ir kodėl jų šuo jaučiasi blogai ir nežino, kaip jam padėti... )

Būsimų laimingų šunų ir jų šeimininkų lauksiu pradinukų grupėje, kuri startuoja jau sausio 6 d. https://fb.me/e/35Fp3W85u

Address

Birutės Gatvė 12
Klaipeda

Opening Hours

Monday 10:00 - 20:30
Tuesday 10:00 - 20:30
Wednesday 10:00 - 20:30
Thursday 10:00 - 20:30
Friday 10:00 - 20:30
Saturday 10:00 - 14:00

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Geras šuo posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Geras šuo:

Videos

Share

Category

Nearby pet stores & pet services