27/12/2024
Fejerverkai.
Kai kuriems – džiaugsmas, kai kuriems – keiksmažodis. Kokias emocijas mums jie kelia neretai priklauso su tuo, kaip į fejerverkus reaguoja mūsų šunys.
Gana dažnai fejerverkų šunys bijo. Neįprastas didžiulis garsas ir ryškios šviesos, užklumpantys netikėtai. Šiuo laikotarpiu pokšėjimas miestuose girdimas kiekvieną vakarą. Jau vis daugėja pabėgusių išsigandusių šunų. Kaip taisyklė, sausio 1-ąją socialinių tinklų srautas būna nusėtas dingusių gyvūnų skelbimais.
Dalinamės keletu patarimų, kaip apsaugoti savo šunis nuo didelio išgąsčio.
• Jei šuo nereaguoja į fejerverkų garsus, Jums pasisekė, šuniui taip pat. Garsų baimė gali būti įgimta arba įgyta. Todėl, jei šuo fejerverkų nebijo, vis tiek reiktų imtis visų atsargumo priemonių, kad jis nebūtų išgąsdintas.
• Jei šuo sureaguoja, išgirsta ir klausiamai atsisuka į Jus – geras signalas. Čia svarbu nepasišiukšlinti šeimininkui :D Tokioje situacijoje galime garsiai nusižiovauti, pradėti krapštyti savo kišenes, taip parodydami, kad meh, nieko čia rimto nebuvo, bet gal kažką rasiu, ateik pažiūrėk ir tu, galite pasikviest šunį pas save ir smagiai pašnekinti, paglostyti, paprašyti linksmo triuko;
• Jei šuo išsigąsta, stipriai sureaguoja, galime pasikviesti pas save, glostyti, kalbinti, raminti, padaryti skaniukų lietų, prašyti aktyvių triukų – ypatingai tinka užšokimai ant kažko, pašokimai į orą (šuns kūną priverčiame atsipalaiduoti, įsitempęs, susigūžęs šuo pašokti negali), jei šuo nenori šokinėti, galima bėgioti. Labai svarbu kiek įmanoma greičiau ištraukti šunį iš baimės, o aktyvus judėjimas tam labai dažnai padeda.
• Jei šuo – panikoje, ramiai kalbiname, glostome, užtikriname, kad nepabėgtų, jei reikia, stipriai apkabiname ir laikome, greitai einame į saugią vietą.
Noriu pabrėžti – jei šuo dar tik sprendžia, kaip reaguoti – stengiamės reaguoti ramiai, nuobodžiai. Tačiau jei šuo jau bijo – reaguojame taip, kad padėtume savo šuniui. Blogiausia, ką galime padaryti, tai nereaguoti į šuns baimę visai. Šuns baimės ignoravimas galėtų būti traktuojamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnu :D Mes esame šuns šeimininkai, vedliai ir jei šuniui baisu, mes turime būtų šuns ramybės ir saugumo garantas.
Anksčiau sklandė patarimas, kad JOKIU BŪDU šuns negalima guosti. Pamirškime. Nebent norime, kad išsigandęs šuo pirmu taikiniu bėgtų nuo mūsų, o ne pas mus.
Saugumo priemonės Naujųjų metų naktį:
• Pirmoje dienos pusėje galvokime ne apie vakaro patiekalus, o apie tai, kad šuniui reikia duoti gero fizinio krūvio dozę. Dėkime šią eilutę į tos dienos prioritetų sąrašą 😊 Smagus pasivaikščiojimas miške su draugais, prasibėgimas kartu, aktyvi treniruotė – viskas tinka, kas padaro Jūsų šunį pavargusį ir laimingą.
• Pasirūpinkime vakaro skanėstais – ilgai graužiami, laižomi skanėstai yra geriausias pasirinkimas Naujiesiems.
• Paskutinį pasivaikščiojimą planuokite iki +- 21:00, kol dar nesigirdi daug šūvių.
• Jei gyvenate ten, kur jaunimas vis kiemuose numeta petardas, rinkitės arba labai trumpą gamtinių reikalų pasivaikščiojimą, arba sėskite į automobilį ir pavažiuokite ten, kur ramiau;
• Jei gyvenate nuosavame name su aptvertu kiemu, šunį į kiemą veskite su pavadžiu. Panikos metu net ir nedideliam šuniui 2 m tvora yra juokas.
• Artėjant vidurnakčiui, namuose padarykite garsinį foną – tegul garsiau groja muzika. Uždarykite langus. Daugeliui šunų lengviau būna ir su užtrauktomis užuolaidomis.
• Jei žinote, kad šuo tikrai labai bijos, eikite į vonios kambarį, paleiskite iš čiaupų vandenį (neblogai maskuoja garsą) ir naujuosius sutikite tualete 😅
• Šaudant fejerverkams, stebėkite, kaip reaguoja šuo ir pagal tai pritaikykite savo veiksmus – ar skaniukų lietus, ar ramus šuns kalbinimas, glostymas, skaitykite aukščiau.
• Jokiu būdu šuns nevedame į lauką stebėti fejerverkų. Džiugu, jei šuo nebijo, bet viena petarda paleista per arti gali padaryti negrįžtamų pasekmių.
Jei žinote iš patirties, kad šuo labai jautriai reaguoja, turime du pasiūlymus:
• Jau dabar kreiptis į veterinarijos gydytojus dėl medikamentų. Turime paminėti, kad „lengvi“, homeopatiniai vaistai niekaip nepalengvins šuns išgyvenimų, jei baimė stipri. Bet tikrai daug geriau yra tinkami medikamentai ir ramus šuo, nei šuo, kuris dar pusę metų bijos kelti koją iš namų po fejerverkų nakties;
• Kitas variantas - apie 22:00 sėsti į automobilį, susipakavus šunį ir draugus, važiuoti į mišką, laužavietėje susikurti laužą ir visiškai ramiai sutikti Naujuosius išvengiant miestų beprotybės 😇
• Jei reikia miško rekomendacijų, bent kelis metus iš eilės labai ramu būna Kauno rajone esančiame Šveicarijos miške, girdisi duslūs šūviai iš Jonavos, bet tikrai labai ramu.
• Nepamirškite pasirūpinti kokybiškais šuns aksesuarais, suveržkite antkaklį, kad šuo negalėtų išsinerti, galite papildomai ir petnešas su atskiru pavadėliu uždėti. Jei šuo LABAI bijo, pasirūpinkite susiveržiančiu antkakliu, iš kurio neįmanoma išsinerti.
Tiek patarimų šiandien! Ramių, jaukių Naujųjų! Linkime, kad viskas praeitų sklandžiai, be streso.
P.S. Linkėjimai nuo trenerės Indrės šeimos papildymo GG, su kuria dar nespėjome supažindinti ❤ (Nuotrauka - Šarūnė Kairytė - gyvūnų fotografija)
P.P.S. Mokinukai, 31 d. ryte tradiciškai renkamės žygiuoti, detales netrukus parašysiu ❤
