Veislės istorija
Kerio žydrieji terjerai buvo išveisti Airijoje ir yra laikomi nacionaline šunų veisle. Keribliūterjerai buvo išveisti kryžminant portugalų vandens šunis, rusų juoduosius terjerus, airių terjerus, airių vilkogaudžius ir airių švelniaplaukius kviečiaspalvius terjerus. Kerio žydrieji terjerai buvo auginami kaip medžiokliniai ir darbiniai šunys, taip pat neretai jiems būdavo patikėta
saugoti avis bei galvijus. Rašytiniuose šaltiniuose veislė pirmą kartą paminėta 1847 metais, o parodoje pirmą kartą pasirodė 1887 metais (tiesa, tuo metu šios veislės šunys buvo vadinami airių sidabriniais terjerais). Pirmasis veislės mylėtojų klubas buvo įkurtas 1920 metais Airijoje. Praėjus porai metų veislės mylėtojų klubas buvo įkurtas ir Anglijoje, nuo to laiko keribliūterjerų populiarumas pradėjo augti sparčiau. Amerikos kinologų draugija veislę pripažino 1924 metais. Šiandien šios veislės šunys yra laikomi puikiais kompanionais ir šeimos draugais, tačiau medžioklės instinktas nėra išnykęs iki šių dienų. Pirmieji Kerio žydrieji terjerai į Lietuvą atkeliavo 1989 metais (iš Maskvos). Šiuo metu veislė yra itin populiari JAV, Rusijoje, taip pat ir Europoje. Kerio žydrasis terjeras, arba keribliūterjeras, yra labai drąsus ir ištvermingas šuo. Nors šios veislės šunys dažniausiai auginami kaip šeimos bičiuliai, tačiau jie taip pat gali būti puikūs medžiotojų padėjėjai. Kerio žydrieji terjerai yra bebaimiai, nepasimetantys net ir pačiose kebliausiose situacijose, greitai priimantys sprendimus. Keribliūterjerai yra lengvai dresuojami šunys, tačiau ši veislė nėra tinkama pradedantiesiems šunų augintojams. Šios veislės šunys labai vertina žmonių draugiją, tačiau su šunimis ir kitais gyvūnais sutaria ne visada – namuose Kerio žydrieji terjerai norėtų būti vieninteliais numylėtiniais. Kerio žydrieji terjerai yra vidutinio dydžio, proporcingo sudėjimo šunys, kurių kūno formos formuoja kvadratą. Idealus ūgis ties ketera – 45-48 cm, svoris – 15-17 cm (patelės paprastai būna žemesnės ir smulkesnės). Juosmuo trumpas ir tvirtas, nugara tiesi ir stipri, šonkauliai ryškūs. Kojos tiesios, stiprios. Pėdos nedidelės, apvalios. Pirštai išlenkti. Šios veislės šunų galva yra pailga, proporcinga kūnui. Kaukolė tarp ausų plokščia, link akių švelniai siaurėjanti. Žandikauliai tvirti ir raumeningi, skruostai lygūs. Nosis juoda, šnervės didelės ir plačios. Akys mažos, neiškilios, tamsios. Ausys trikampio formos, nedidelės, laikomos prie skruostų. Kaklas ilgas, link pečių platėjantis. Uodega išaugusi aukštai, vidutinio ilgio, laikoma pakelta. Kailis banguotas, švelnus ir tankus. Leistinos spalvos – bet kokio atspalvio melsvai pilka arba pilkai mėlyna. Tamsesnės ar juodos spalvos žymės leistinos ant nasrų, ausų, uodegos ir pėdų. Kerio žydrieji terjerai neturi šunims būdingo kvapo ir nesišeria, todėl yra tinkami tiems šunų mylėtojams, kurie yra alergiški šių augintinių kailiui. Kerio žydrasis terjeras: charakteris
Kerio žydrasis terjeras – drąsus, ištvermingas ir judrus šuo, kuris labai vertina laisvę. Šios veislės šunys yra lengvai dresuojami, tačiau negali pakęsti prievartos. Svarbiausia šeimininkų užduotis – rasti „bendrą kalbą“ su augintiniu, o tai galima pasiekti tik pozityviais dresūros metodais. Jei iš Kerio žydrojo terjero per daug reikalausite, jis paprasčiausiai užsispirs, ir komandų nevykdys. Šiems šunims yra būtina ankstyva socializacija ir kuo anksčiau pradedama dresūra – tai padeda išvengti įvairių elgesio problemų šuniui suaugus. Namuose Kerio žydrasis terjeras yra nuostabus kompanionas, kuris puikiai sutaria ir su vaikais, ir su suaugusiaisiais. Tai yra tylūs augintiniai, kurie loja ypatingai retai. Kerio žydrieji terjerai puikiai jaučia šeimininkų nuotaikas, todėl žino, kaip jiems įtikti. Keribliūterjerai yra labai ištvermingi, puikiai prisitaikantys prie bet kokių gyvenimo sąlygų. Gali būti puikiais kompanionais kelionių metu, jie labai mėgsta susipažinti su nauja aplinka, dievina iškylas gamtoje. Iki šių dienų šios veislės šunys yra naudojami medžioklėje – Kerio žydrieji terjerai vikriai atneša nušautą grobį iš vandens, talkininkauja medžiojant lapes ir triušius. Kerio žydrasis terjeras: priežiūra
Kerio žydrasis terjeras – gana sveika šunų veislė, tačiau labai svarbu pasirinkti patikimą veislyną, kuriame kergiamiems šunims būtų atliekami reikalingi sveikatos tyrimai. Nors šios veislės šunų kailis praktiškai nesišeria ir neturi specifinio kvapo, tačiau jam yra reikalinga nuolatinė priežiūra. Kad kailis atrodytų tvarkingai, jį reikės reguliariai trumpinti (geriausia kreiptis į specialistus). Taip pat didelio dėmesio pareikalaus šios veislės šunų aktyvumas – Kerio žydrieji terjerai nepakenčia nuobodulio, todėl veiklos gali susigalvoti patys (paprastai tai baigiasi namų nuniokojimu...) Rekomenduojami bent du pasivaikščiojimai per dieną, kurie turėtų trukti 40-60 minučių. Keribliūterjerai dievina žaidimus ir kitą aktyvią veiklą, todėl galima užsiimti įvairiu šunų sportu (juos gali sudominti pėdsekystė, Agility, ir t.t.) Šios veislės šunys labiausiai tinka tiems žmonėms, kuriems nėra svetimas aktyvus gyvenimo būdas – keribliūterjeras gali lydėti savo šeimininką visur ir visada. Šios veislės šunys puikiai prisitaiko gyvendami ir bute, ir nuosavame name, nėra reiklūs gyvenimo sąlygoms. Tai yra ilgaamžiai augintiniai, kurie tinkamai prižiūrimi gyvena 13-14 metų (kartais – ir ilgiau). Privalumai:
Geras sarginis šuo;
Kailis nesišeria ir neturi specifinio šuns kvapo;
Tinka aktyviems žmonėms;
Loja tik jausdamas pavojų;
Trūkumai:
Kailiui reikalinga nuolatinė priežiūra. Būtinas fizinis aktyvumas.
