What are the opening hours?

Monday 10:00 - 20:00 Tuesday 10:00 - 20:00 Wednesday 10:00 - 20:00 Thursday 10:00 - 20:00 Friday 10:00 - 20:00 Saturday 10:00 - 20:00 Sunday 10:00 - 20:00

Zoopark Vilnius

Home
Lithuania
Vilnius
Zoopark Vilnius

Zoopark - pirmasis Vilniuje zoologijos sodas. Kviečiame iš arčiau susipažinti su gyvūnų pasauliu. Kviečiame susipažinti su zoologijos s**o Zoopark gyventojais.

Tai mūsų mylimi ir saugomi augintiniai, kuriais rūpinamės kiekvieną dieną. Zooparke yra beveik 90 gyvūnų rūšių, apie kurias galima sužinoti daug įdomių faktų, o su gyvūnais susipažinti iš arčiau.

20/04/2023

Mūsų gavialai Uma ir Aša šeriami du kartus per savaitę. Kaip manote, ar tai ne per daug? Jūs manote klaidingai! Gavikai yra liesesni, nei manote. Kadangi ropliai yra šiltakraujai gyvūnai, jie pritaiko savo kūno temperatūrą prie aplinkos ir tam nesunaudoja kalorijų.
🐊🐊🐊

Jei norite dalyvauti šėrime ir užduoti mūsų prižiūrėtojui klausimų apie abi Gavialų damas, galite atvykti į krokodilų salę kiekvieną pirmadienį arba ketvirtadienį 11 val.

Gango gavialai yra nykstantys. Iki XX a. septintojo dešimtmečio jie buvo nelegaliai medžiojami dėl didelio susidomėjimo prabangos prekėmis, tokiomis kaip odinės rankinės ir batai iš krokodilo odos. Šiandien Gango gavialai yra griežtai saugomi, tačiau jų buveinės nyksta. Statant užtvankas elektros energijos gamybai, užtvindomos visos smėlio kopos, kurios yra svarbios Gango gavyliams.

20/04/2023

Stepinis švilpikas

Paplitimas: Vidurio Europa, Rusija, Centrinė Azija.

Išvaizda: tai apvalaus sudėjimo gyvūnai, kurie pasižymi santykinai trumpomis kojomis ir uodega. Stepinis švilpikas – vidutinio dydžio graužikas, dažnai savo išvaizda prilyginamas Šiaurės Amerikoje gyvenančiam prerijų šuniukui. Kūno ilgis 50–60 cm., sveria apie 5-7,5 kg. Patinai šiek tiek didesni už pateles. Kailiukas trumpas ir tankus, su poplaukiu, kuris sulaiko šilumą ir saugo nuo peršlapimo. Įprastai plaukai šviesiai rudos spalvos su nutamsėjusiais galiukais. Viršutinėje galvos dalyje ir tarp akių tamsių plaukų yra daugiau. Taip pat kailio spalva gali būti ir gelsvesnės spalvos, pasitaiko ir albinosų. Papilvė – tamsesnės spalvos nei visas kūnas, o uodegos galiukas – tamsiai rudas ar net juodas.

Biologija: laisvėje gyvena kolonijomis, kurias sudaro apie 15 individų (2-5 suaugeliai, 2–6 augantys jaunikliai), rausia labai gilius urvus, kurie susijungia ir sudaro tunelių sistemą. Aktyviausi švintant ir saulei leidžiantis. 12–16 valandų per parą praleidžia po žeme, tunelių sistemoje. Švilpikams, šaltuoju periodu, būdinga hibernacija, kuri gali trukti net 5,5 mėn. Koloniją visada prižiūri „žvalgas“, kuris tyrinėja teritoriją ir nuolatos stebi aplinką. Bendrauja šie gyvūnai garsais, dėl jų perspėjamojo signalo, šaižaus į klyksmą panašaus garso, kurį jie išgauna atsistoję ant galinių kojų ir kilo jų pavadinimas.

Gyvenimo trukmė: laisvėje apie 15 metų.

Mityba: didžiąją mitybos dalį sudaro stepinė žolė, šaknys, žievės, grūdinės kultūros, kartais ir vabzdžiai. Taip pat ėda daržoves, saulėgrąžas, pasėlius. Intensyviausiai maitinasi prieš žiemos periodą, tam, kad sukauptų maistines medžiagas.

20/04/2023

Surikata

Paplitimas: Kalahario dykumoje, Botsvanoje, Namibijos dykumoje, Pietvakarių Angoloje.

Išvaizda: nedideli mangustinių šeimos žinduoliai. Kūnas ir galūnės yra ilgi ir laibi, o uodega plona ir link galo smailėjanti. Snukis taip pat link nosies smailėjantis. Kailiuko spalva priklauso nuo gyvenamosios vietos: pietiniuose regionuose kailis yra tamsesnis, o kituose regionuose – šviesesnis. Spalva gali svyruoti nuo pilkšvos iki rudos. Taip pat būdingi tamsios spalvos apvadai aplink akis. Priekinių letenų nagai yra labai ilgi ir skirti kasimui. Sveria nuo 0,5 iki 2,5 kg.

Biologija: surikatos yra labai socialūs gyvūnai, gyvenantys grupėmis po ~30 individų šeimoje. Kiekvieną šeimą sudaro dominuojanti pora ir jų palikuonys. Surikatos gerai sutaria su tos pačios šeimos individais, tačiau gali kilti rimtų peštynių tarp individų iš kitų grupių. Grupės nariai pasikeisdami stebi aplinką ir praneša apie besiartinantį pavojų skleidžiant įvairius garsus. Šių žinduolių išskirtinis bruožas – atsparumas kai kurių vietinių rūšių skorpionų nuodams. Taip pat surikatos per keletą sekundžių gali iškasti tiek smėlio, kiek pačios sveria. Patelės lytiškai subręsta 24 mėnesių amžiaus. Jei aplinkos sąlygos yra tinkamos, jauniklius gali vesti ištisus metus, tačiau esant natūralioms sąlygoms paprastai jauniklius veda rugpjūčio – kovo mėnesiais. Nėštumas trunka 77 dienas, o vadoje dažniausiai gimsta 3-4 jaunikliai.

Gyvenimo trukmė: laisvėje 7 metai, nelaisvėje 12-14 metų

Mityba: didžiausią raciono dalį užima vabzdžiai, voragyviai, šimtakojai, ropliai, paukščiai. Taip pat neatsisako ir smulkių žinduolių.

20/04/2023

🦎🦎🦎
Paplitimas: Pietvakarių ir Vidurio Europa
Išvaizda: Ugninė Salamandra yra didžiausia salamandrinių šeimos atstovė, ilgis siekia 15 – 25 cm. Patelės užauga šiek tiek didesnės už patinus. Kūnas juodas su geltonomis, kartais oranžinėmis įvairaus dydžio ir formos dėmėmis ar net juostomis. Pilvas įprastai yra tamsiai pilkas su rečiau pasitaikančiomis dėmėmis. Kadangi geltona spalva – įspėjamoji gamtoje, todėl ir gavo pavadinimą ugninė salamandra.

Biologija: salamandros daug laiko praleidžia nuošaliose vietose, plyšiuose. Aktyviausios naktį. Esant aukštai arba žemai oro temperatūrai (žiemos ir vasaros sezonui) būna neaktyvios. Salamandros yra sėslios ir daug metų gali gyventi toje pačioje vietoje. Be įvairių gynybos būdų, suaugusios salamandros išskiria nuodingas išskyras. Nuodingos ugninių salamandrų liaukos pasiskirsčiusios tam tikrose minkštose kūno dalyse, ypatingai aplink galvą ir nugaros odos paviršių.

Išskiriami nuodai – neurotoksinai (nervus paralyžiuojantys).
Gyvenimo trukmė: iki 24 metų.
Mityba: vabzdžiai, moliuskai, sliekai, lervos.

20/04/2023

Paplitimas: Japonija.
Išvaizda: ši žuvų rūšis yra skirstoma pagal spalvas bei raštus. Šiuo metu yra žinomos 24 skirtingos Koi karpių rūšys. Kiekvienas Koi karpis yra skirtingas ir nuo kitų karpių gali skirtis tiek spalva, raštais, tiek žvynų tipu. Dažniausiai pasitaikančios spalvos yra balta, juoda, raudona, oranžinė, geltona, mėlyna ir kreminė. Šios žuvys gali sverti iki 16 kilogramų.
🐟🐟🐟
Biologija: šie karpiai buvo išveisti žmonių maistui, o šiais laikais dažniausiai auginami kaip s**o puošmena. Žmonės ėmė veisti karpus dėl jų spalvos jau daugiau, nei prieš tūkstantį metų. Koi karpiai mėgsta šaltą vandenį, tačiau puikiai prisitaiko prie įvairių klimato sąlygų.
Geriausias amžius šių karpių veisimui yra 3 – 6 metai. Brangiausias kada nors parduotas karpis kainavo 2,2 milijonus dolerių.
Seniausias žinomas Koi karpis buvo vardu Hanako ir jis išgyveno 226 metus.
Gyvenimo trukmė: 20 – 40 metų.
Mityba: visaėdis.

20/04/2023

🐒🐒🐒🐒
Paplitimas: Bolivijoje, Brazilijoje, Kolumbijoje bei Peru, arealas tęsiasi išilgai Amazonės baseino.
Išvaizda: tai mažiausios beždžionėlės Pietų Amerikoje. Kūno ilgis 12–15 cm, uodegos ilgis – 15-20 cm, svoris 125–130 g. Kailis rudas su šiek tiek juodų dryžių ir dėmelių, o ant uodegos – juodos spalvos žiedai. Snukučiui būdingas baltos spalvos kailis aplink akis, nosį ir burną. Šie smulkūs primatai puikiai prisitaikę gyventi medžiuose: turi aštrius nagus, kuriais gali tvirtai laikytis, bei ilgą uodegą, kuri padeda lengvai manevruoti aukštomis medžių šakomis.

Biologija: Nykštukinė marmozetė laisvėje gyvena nedideliais būreliais po 5 – 9 individus. Grupę sudaro dominuojanti pora ir jaunikliai. Palikuonių gali susilaukti tik dominuojanti patelė, kuri dažniausiai atsiveda po 2 jauniklius. Mažyliais rūpinasi visi grupėje esantys individai. Bendraudamos viena su kita naudojasi kūno kalba, įvairia vokalizacija (būdinga 15 skirtingų garsų) bei kvapais. Kvapiųjų liaukų pagalba žymi teritoriją, kuri dažniausiai siekia iki 0,5 hektaro. Šios rūšies gyvūnai ant žemės nusileidžia labai retai ir tik su tikslu – medžioti.

Gyvenimo trukmė: 15–20 metų.

Mityba: didžiąją raciono dalį sudaro medžių sakai (67 % viso raciono) ir sula. Į racioną taip pat įeina: nektaras, vaisiai, lapai, žiedai, sėklos ir vabzdžiai.

20/04/2023

Apsaugos statusas: IUCN – VU (Vulnerable); CITES – Appendix II
Paplitimas: Čadas, Egiptas, Eritrėja, Etiopija, Malis, Mauritanija, Nigerija, Senegalas, Pietų Sudanas.
🐢🐢🐢
Išvaizda: tai yra trečia didžiausia vėžlių rūšis pasaulyje. Jie gali sverti nuo 30 iki 100 kilogramų, o jų ilgis gali siekti 83 cm. Kiauto forma yra apvali, rusvos spalvos. Vėžlių šarvas yra sudarytas iš 59 – 61 plokštelės.
Stuburas yra prisitvirtinęs prie kiauto viršutinės dalies. Patelės pasižymi tiesiu kiautu pilvinėje dalyje, pas patinu jis įdubęs į vidų. Šie vėžliai pasižymi specifinių formų pentinais ant kojų, kuriuos naudoja kovų metu arba kasant urvus.

Biologija: nuo pat išsiritimo iš kiaušinio šie vėžliai būna agresyvūs vienas kito atžvilgiu. Todėl tokia elgsena, kaip mėginimas apversti ar trenkimasis į kitą individą yra visiškai įprasta elgsena, ypač tarp patinų. Pentinuotieji vėžliai yra puikiai prisitaikę kasti gilius urvus, taip jie apsisaugo nuo perkaitimo.

Aktyviausi švintant ir saulei leidžiantis. Patelės gali padėti nuo 15 iki 30 kiaušinių, kurie išsirita maždaug po 8 mėnesių.
Išsiritę vėžliukai sveria 25 g.
Gyvenimo trukmė: 80 – 150 metų.
Mityba: augalėdžiai – žolė, gėlės, kaktusai.

Address

Verkių Gatvė 27
Vilnius

Opening Hours

Monday	10:00 - 20:00
Tuesday	10:00 - 20:00
Wednesday	10:00 - 20:00
Thursday	10:00 - 20:00
Friday	10:00 - 20:00
Saturday	10:00 - 20:00
Sunday	10:00 - 20:00

Website

http://www.zoopark.lt/

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Zoopark Vilnius posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.