12/02/2025
APDOVANOJIMO REIKŠMĖ ŠUNS TRENIRAVIMUI
Jei norime išmokyti šunį ko nors naujo, turime žinoti, kaip tai efektyviai padaryti. Jau seniai įrodyta, kad efektyviausias treniravimo būdas yra pasiūlyti šuniui ką nors, už ką jis pasirengęs dėti pastangas ir bendradarbiauti su šeimininku. Bet mokykloje tenka periodiškai išgirsti, kad maistas nedavė trokštamo rezultato.
Priežastys – labai įvairios. Dažniausios jų – šuo reaguoja į dirgiklius (dirgikliai – tai viskas, kas išblaško šuns dėmesį), maistą ima vangiai arba išvis atsisako apdovanojimų.
Panagrinėkime šią problemą šiek tiek išsamiau. Kodėl taip nutinka? Norėdami atsakyti į šį klausimą, turime suprasti, kaip vyksta šuns mokymosi procesas ir kokią vietą jame užima apdovanojimas.
DOPAMINAS
Ir žmonių, ir šunų smegenyse gaminami hormonai, kurie tiesiogiai veikia elgseną. Kai ko nors norime ir to siekiame, smegenyse gaminasi dopaminas. Dopaminergetinė smegenų sistema yra be galo svarbi organizmo mokymuisi ir pačiam gyvenimui.
Kaip ji veikia? Paprastai tariant, veiksmą, kuris atneš didžiausią apdovanojimą, kitaip – malonumą ir pasitenkinimą, smegenys puikiai įsimins. O tai reiškia, kad ieškos progos šį veiksmą pakartoti, kad ir vėl gautų laimingų hormonų dozę.
Jei pažvelgsime į tai šuns trenerio akimis, tai viskas atrodys šitaip: kuo didesnį apdovanojimą siūlome šuniui, tuo daugiau dopamino išskiria jo smegenys, tuo didesnį malonumą šuo patiria veiksmo metu, todėl labiau nori pakartoti veiksmą ir greičiau jį įsimena. Išverskime šį sakinį į „žmonių kalbą“: jei norime išmokyti šunį atsisėsti, galime pasiūlyti jam trokštamą skanėstą. Dar geriau – ne vieną vienetą, o didelę skanėstų porciją. Žinodamas, kad turi galimybę gauti šį gausų apdovanojimą, šuo stengsis įtikti šeimininkui ir suprasti, ko iš jo norima. Siekdamas skanėsto, jis greitai įvykdys šeimininko norą – atsisės, ir už tai bus gausiai apdovanotas. Šuns smegenys prisimins, kad bendradarbiaujant su šeimininku galima gauti trokštamą apdovanojimą, kaip bendradarbiavimas su šeimininku yra naudingas, o svarbiausia – nešantis malonumą ir pasitenkinimą.
BET....ŠUO NEIMA TO, KĄ JAM SIŪLAU
Taip, taip, tokių šunų yra ne vienas. Svarbiausias klausimas – KODĖL tai vyksta. Jei mes norime, kad šuns dopaminenergetinė sistema būtų veiksminga ir tarnautų mūsų (ir šuns) labui, turime atkreipti dėmesį, KOKĮ apdovanojimą naudojame šuns treniravimo metu. Visiškai nesvarbu, kiek pinigų išleidote šuns apdovanojimui ir ką apie turimą apdovanojimą manote Jūs. Jūs galite galvoti, kad parduotuvėje pirkti skanėstai tiks šuns treniruotei, nes juos rekomendavo pardavėja. Bet Jūsų šuniui pardavėjos rekomendacijos yra nė motais. Esminis klausimas yra, ar apdovanojimo, kurį laikote savo rankose, REIKIA jūsų šuniui. Kitaip – ar jis jo NORI ir kaip stipriai jis jo NORI.
Kodėl tai svarbu? Todėl, kad dopaminergetinė smegenų sistema „užsikuria“ tik tada, kai mato tai, ko trokšta. Kai mato kažką, ko labai labai norisi. Kai mato kažką, dėl ko galima numesti visus pašalinius reikalus ir tuoj pat siekti tikslo. Tai – gamtos dėsnis ir viskas, ką mes galime padaryti, tai rimčiau pažvelgti į tai, kuo apdovanojame savo šunį.
Tinkamo apdovanojimo parinkimas – tai 99% treniravimo sėkmės. Negalima atsivežti į treniruotę „kažkokius skanėstus“. Šuo „kažkaip“ juos valgys, bet jo smegenys negamins dopamino, jei galvos, kad šie skanėstai nėra verti pastangų. Tuomet šuo nebus nusiteikęs dėti pastangas ir atlikti veiksmus, kurių iš jo tikisi šeimininkas. Jis blaškysis treniruotės metu ir ieškos kažko, kas gali atnešti didesnį pasitenkinimą. Treniravimo procesas bus lėtas ir neveiksmingas, nes kartoti veiksmus, kurie nėra tinkamai apdovanojami, nėra prasmės. Pasikartosiu – tai gamtos dėsnis ir taip veikia visų žinduolių dopaminergetinė sistema.
NORI? NORIU!!!
Kaip suprasti, kad šuo nori apdovanojimo? Labai nesudėtingai – šuo stengiasi jį gauti. Jis nesitraukia, bando pasiekti apdovanojimą letenomis, o kartais net ir dantimis, gali tapti įkyrus ir nekantrus. Tame nėra nieko blogo – šuo pasiruošęs bendradarbiavimui ir, jei jo šeimininkas žino šuns treniravimo pagrindus, tai gali pradėti „lankstyti norimą formą“, kitaip – formuoti tinkamą šuns elgseną.
Kai elgsenos formavimo metu išskiriamas dopaminas, šuo greitai ją įsimena, o, svarbiausia, jis noriai ją kartoja. Žymiai sudėtingiau būna tada, kai šuo abejingai suvalgo kąsnelį ir tuoj pat nusisuka, ieškodamas kitokios veiklos. Toks šuo gali domėtis kvapais, norėti bendrauti su kitais šunimis ar dar ką nors veikti – bet ką, kas atneša jo smegenims pasitenkinimą.
Kaip surasti šuniui patrauklų apdovanojimą? Teks pasukti galvą, nes visi šunys yra skirtingi ir jų norai irgi skirtingi. Asmeniškai aš treniruotėms naudoju šaldytus VOM kukulius. Šiek tiek atšildau juos, o tada supjaustau gabaliukais. Galiu pasigaminti „naminius skanėstus“ – džiovykloje išdžiovinti įvairius subproduktus. Tai gali būti kepenys, skrandžiai, inkstai. Išdžiovinus supjaustau juos juostelėmis. Tokie skanėstai būna labai kvapnūs ir ypatingai trokštami.
Dar vienas mano dažnai naudojamas variantas – tai apvirti kalakutienos faršo kukuliai. Jiems pagaminti reikia tik faršo be priedų – užtenka susukti Ikejos dydžio kukulius ir virti juos apie 5 minutes. Tokie kukuliai puikiai laiko formą, yra lengvai atkandami, o numesti ant grindų net spyruokliuoja (šunims dar įdomiau juos gaudyti).
Tikiu, kad jei skirsite laiką šuns TROKŠTAMOS motyvacijos paieškai ir į treniruotę atsivešite bent kelių rūšių skanėstus skirtingose talpose, mokymosi procesas spartės ir bus žymiai veiksmingesnis. Neužtruksite tą pastebėti ir galėsite džiaugtis treniravimo rezultatais. Taip, visada pasitaiko išimtys: yra alergiškų šunų, kurie negali valgyti nieko, išskyrus specialų maistą. Tokiais atvejais tenka tvarkyti mitybos režimą: nuolat prieinamas maistas niekada nebus trokštamas.
Yra specialūs pratimai, galintys padėti susigrąžinti šuns motyvaciją: apie tai rašiau atskirame savo straipsnyje: https://anamen.substack.com/p/motyvacija
KAI VISKO Į VALIAS
Kai šuo turi nuolatinę galimybę gauti maistą, skanėstus, žaislus ir kitus norimus dalykus namų sąlygomis, kai kas nutinka. Ir vėlgi, tai tiesiog gamtos dėsnis – pertekliniai dalykai negali būti trokštami, jie tiesiog yra, ir dėl jų nereikia stengtis. Smegenys neišskirs dopamino, reaguodamos į nuolat matomus dalykus.
Būtent todėl ir šunims, ir žmonėms reikia kažko, ko mes neturime. Kažko, kas nauja, kas vilioja nuotykiais ir dar nepatirtais jausmais.
Jei turiu galimybę kasdien valgyti braškes, ateis metas, kai jomis persivalgysiu ir jų visiškai nenorėsiu. Dubuo su braškėmis gali kasdien stovėti ant mano stalo, o aš nepaliesiu nei vienos. Gali atsitikti taip, kad žiūrėti į jas nenorėsiu. Vietoj braškių man norėsis bananų. Dar smagiau būtų, jei galėčiau užlipti ant palmės ir juos nusipjauti. Tai bent būtų nuotykis, pramoga, naujos emocijos!
Kažkas panašaus nutinka ir su šunimis. Nuolat prieinamas maistas, skanėstai, žaislai tampa nebeįdomūs. Kai per daug lepiname savo šunis, iš tikrųjų… šiek tiek juos skriaudžiame.
Suprantu, kad šeimininkai nori visko, kas geriausia, savo augintiniui. Bet nuolatinis perteklius atima džiaugsmą ir norą stengtis. Namų aplinka (o kartais ir šeimininkas) tampa nuobodūs, nebeįdomūs. Visas įdomumas slypi kažkur išorėje. Štai kodėl kai kurie šunys, kai patenka į naują aplinką, tampa nebevaldomi. Jų smegenys nesidomi tuo, ko turi į valias. Jų smegenys domisi naujienomis: štai naujas nematytas šuo, štai balandžiai, kurios galima medžioti, štai žmonės, kurios galima aploti. Smegenys trokšta naujų emocijų, trokšta dopamino.
Jei šuo vangiai domisi apdovanojimu, mums tenka jį įkalbinėti, mes bandome jam tą apdovanojimą įsiūlyti, todėl tampame įkyrūs ir net mažiau gerbiami šuns akyse. O kai nepavyksta įkalbėti šuns, mes kartais supykstame, galime tapti šiurkštūs, koreguoti pavadėlio pagalba, šaukti ant šuns. Ar toks mūsų elgesys padės pagerinti santykius su šunimi ir atves prie ilgalaikio rezultato? Nemanau.
Bet visa tai galima pakeisti. Pradėti nuo šuns resursų reguliavimo (pašalinti perteklinius dalykus). Atrasti trokštamą motyvaciją – variantų tikrai daug! Suplanuoti įdomias treniruotes, kurių metu šuo gaus norimus dalykus ir malonias emocijas. Tai stiprins ryšį su šeimininku, gerins santykius, o svarbiausia – leis džiaugtis komfortabiliu gyvenimu kartu.
Prisiminkite: kuo labiau šuo nori apdovanojimo – tuo labiau jis stengiasi – tuo geresnes emocijas jis patiria – tuo stipresnias asociacijas jis suformuoja su veiksmu – tuo greičiau vyksta mokymosi procesas ir….tuo greičiau bus galima atsisakyti maisto, nes stiprios emocijos yra savaime apdovanojantis dalykas. Šuniui patiks atlikti komandas – jis klausys Jūsų noriai ir su džiaugsmu.
Renkatės Jūs
Šunų dresūros pamokos
